Arvydas Genys

Tai tinka ir Rokiškio miestui, kuris rugsėjo 25-26 d. švenčia 500 metų jubiliejų. Šis miestas kaip niekada susisieja su savo kraštu (dabartinė rajono teritorija). Tai Šiaurės Rytų Lietuvos kampas: istorinių laikų pradžioje čia gyveno sėlių gentis, pietinė jos dalis ir susiliejo su lietuviais, o šiaurinė – su latviais. Čia vingiuoja sėlių ainių kelias.

Dabar šio miesto (ir krašto) istorinis ir etnokultūrinis faktas – 500 metų jubiliejus – tikrą prasmę įgyja jau globaliame – kultūrinio Lietuvos grįžimo į Europą – kontekste.

Pasak A. Keliuočio, į Vakarų Europą tarpukario metais integruotasi gana sparčiai. Dabar vyksta globalus kultūrinis grįžimas – net per sovietmečio duobes.

Tai, ką išaugino ir išsaugojo Rokiškio žemė ir dangus, tai, kas istorinėje atmintyje nevirto dulkėmis ir pelenais, ir byloja šio krašto ir miesto istorija. Ją liudija čia, rezistencijoje – laisvės kovose, tremtyse, užjūriuose kūrusi, veikusių ir vargusių žmonių lemtys. Kultūrinė krašto istorija – tai kūrusių ir kuriančių žmonių istorija, kurią perteikia naujų kartų saugojami ir atpažįstami kultūros paminklai ir institucijos.

Šiandien Rokiškis ir jo kraštas poetų A. Strazdo ir A. Vienažindžio, rašytojų Liudo Dovydėno, K. Inčiūros, R. Šavelio, vertėjo A. Dambrausko, dailininkų P. Kalpoko ir J. Vienožinskio, žurnalistų J. Keliuočio ir A. Bimbos, literatūrologų V. Kubiliaus ir V. Areškos, kalbininkų J. Balkevičiaus, V. Mažiulio, A. Jakulio, vyskupų A. Deksnio, J. Tunaičio ir P. Maželio, kun. V. Mirono, keturių aukštųjų mokyklų rektorių - Mykolo Riomerio, Mato Mickio, Jono ir Juozo Bulovų - ir daugybės profesorių: L. Kairiūkščio, J. Smalsčio, J. Petrulio, V. Lašo, skulptorių J. Mikėno ir R. Antinio, aktorių M. Mironaitės ir V. Mainelytės, operos dainininkės I. Jasiūnaitės, muzikų V. Četkausko ir N. Martinonio ir kt. iškiliausių kultūros, mokslo ir švietimo, literatūros ir meno žmonių žemė. Deja, čia neišvardysi nė pačių iškiliausių...

1500 m. čia pastatyta pirmoji šv. Mato bažnyčia, dabartinė baigta 1885 m.

Rokiškis garsėja ir kaip muzikinės kultūros centras – savo Muzikos mokykla. Rokiškio savivaldybės teatro istorija irgi marga. Jubiliejui – rokiškėno K. P. Inčiūros “Gulbės giesmė”. 80-metį jau paminėjo Z. Jodeikienės vadovaujama centrinė biblioteka. Čia vyksta Poezijos pavasarėliai, parodos, rašytojų vakaronės ir jubiliejų minėjimai.

Dešimtmetį mini neįkainojamos vertės ir aukšto lygio LKF Rokiškio rajono visuomenės leidinys “Prie Nemunėlio”. Jį padėjo rengti net poetas M. Martinaitis ir prof. V. Areška. Tačiau iki pat savo mirties rengė ir vadovavo Alfonsas Keliuotis – “Naujosios Romuvos” redaktoriaus Juozo Keliuočio brolis. Su juo plušėjo visas kultūrinis Rokiškio elitas: dabartinis švietimo skyriaus vedėjas, pustuzinio knygų apie Rokiškio kraštą autorius, istorikas P. Blaževičius, Rokiškio krašto muziejaus darbuotoja O. Mackevičienė ir minėtoji Z. Jodeikienė, redaktorė E. Vajegienė.

Tad su jais galima ir aplankyti jaunimo folklorinį ansamblį, redakcijas, J. Tumo-Vaižganto ir kitas mokyklas, pasisvečiuoti pas “Aušros” klubo sveikuolius ir rajono literatų būrelyje “Vaivorykštė”.

Rokiškio kultūrininkai daug jėgų skiria ir knygų leidybai. O Seimo narys rokiškėnas P. Šalčius, be kitų pareigų, dar ir tarsi kultūros reikalų įgaliotinis Rokiškio kraštui. Ir tai daro savo iniciatyva.

Konferencijoje “Rokiškiui – 500” pristatoma bene 800 p. knyga apie šį miestą. Rokiškio merui A. Blažiui ir Jubiliejaus komisijos pirmininkui A. Slesariūnui tenka suktis kaip vijurkams. Vyksta susitikimai mokyklose, sportinės varžybos, kraštiečių rašytojų popietė, parodos ir koncertai, vakaronė prie P. Širvio apdainuotųjų Sartų.

O mokslininkai čia susiburia į savo Kolegiją. Juk susitelkus svaresnę prasmę įgyja ir prisiminimai, ir viltys.

P. S. Džiugu, kad šio Jubiliejaus išvakarėse pasirodė “Vyturio” leidyklos kruopščiai parengta daili knygelė “Panemunis”. Ačiū ir “Mokslo Lietuvai”, savo publikacijomis maloniai prisidėjusiai prie jos pasirodymo.