Dr. B. Janiūnaitė,
KTU Socialinių mokslų fakulteto
Edukologijos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui

Prof. O.Voverienė minėtame straipsnyje, remdamasi Lietuvos nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje esančiais disertacijų autoreferatais ir skelbimais “Mokslo Lietuvoje” apie ginamas disertacijas, analizuoja 1990-1998 m. apgintas pedagogikos disertacijas. Toks tyrimas yra naudingas ir sveikintinas, tačiau jame galima pastebėti kai kurių netikslumų.

Pavyzdžiui, straipsnyje minima, kad per analizuojamą laikotarpį KTU buvo apginta tik viena disertacija. Tai neatitinka tikrovės.

KTU, edukologijos doktorantūros studijos pradėtos nuo 1992 m. (jungtinė doktorantūra drauge su VDU, KU, LKKI), 1998 m. patvirtinta jungtinė VU ir KTU doktorantūra.

1992-1998 m. KTU edukologijos mokslininkai parengė ir apgynė 12 daktaro disertacijų iš švietimo vadybos ir aukštojo mokslo tyrimų tematikos (disertacijų autoreferatai ir rankraščiai yra Lietuvos nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje, todėl po disertacijos pavadinimo žymimas spaudinio šifras):

1994 m.

• V. Targamadzė “Švietimo sistemos lankstumas kaip paauglių edukacinio stimuliavimo prielaida” (A 2458/994). 1996 m.
• P. Kuprys “Danijos aukštesnioji liaudies mokykla- asmenybės demokratiškumo ugdymo fenomenas” (A 258/998; F 132-380).
• L. Šermukšnytė “Švietimo sistemos vertinimas Šveicarijos ir Lietuvos švietimo sistemų lyginimo aspektu” (A 1600/996; F 132-421).

• V. Kundrotas “Universitetinių biznio administravimo bakalauro studijų organizavimas” (A 2725/996; F 132-472).
• J. Vaičiūnaitė “JAV mokykla - socialinis pedagoginis reiškinys” (A 26/997; F 132-475).
• B. Grebliauskienė “Nerašytinių komunikacijų mokėjimų ugdymas biznio administravimo universitetinėse studijose” (A 1625/997; F 132-564).
• V. Chreptavičienė “Dalykinės komunikacijos raštu mokėjimų ugdymas biznio administravimo universitetinėse studijose” (A 1626/997; F 132-563).
• R. Minkutė “Pasiekimo testai ir testavimas kaip asmenybės motyvavimo studijoms veiksnys” (A 2132/997; F 132-588).
• J. Taruškienė “Testinio ugdymo plėtros Lietuvoje prielaidos” (A 2436/997; F 132-603).
• N. Stankevičienė “Švietimo įtaka moterų veiklos galimybių plėtrai Lietuvos visuomenėje” (A 2437/997; F 132-600).

• R. Brunevičiūtė “Klasikinių humanitarinio ugdymo pagrindų raida ir perspektyvos Lietuvoje lotynų kalbos aspektu” (A 1754/998; F 132-717).
• VA. Poškienė “Universiteto organizacijos kultūra - kompleksinis aukštojo mokslo edukacinis reiškinys” (A 3021/998; F 132-791).

1992-1998 m. KTU apgintoms disertacijoms vadovavo prof. P. Jucevičienė (7 disertacijoms), prof. J. Vaitkevičius (1), prof. B. Bitinas (1), doc. N. Večkienė (2), doc. L. Šiaučiukėnienė (1).

Remiantis Lietuvos mokslo tarybos patvirtinta ugdymo (edukologijos) mokslo klasifikacija (1977), KTU edukologijos tyrimai atlikti ir atliekami šiomis kryptimis: ugdymo mokslo metodologijos ir filosofijos; lyginamosios ir istorinės edukologijos; šiuolaikinių didaktinių sistemų ir technologijų; aukštojo mokslo; vidurinio ir profesinio ugdymo; neformalaus ir tęstinio ugdymo; socialinės edukologijos; švietimo vadybos.

Taigi tyrinėjamos ne tik pedagogikos - ugdymo procesą tyrinėjančio mokslo, bet ir edukologijos - žmogaus ugdymo per visą gyvenimą ir šį ugdymą užtikrinančio formalaus ir neformalaus švietimo organizavimo mokslo problemos.