Doc. dr. Leta Dromantienė

Nors tais laikais Šiauliuose, prof. Sauliaus Sondeckio žodžiais tariant, jis buvo žinomas kaip krepšininkas (mokyklos krepšinio komandos kapitonas), o ne kaip smuikininkas, tačiau meilė muzikai vis stiprėjo ir reiškėsi vis aktyvesne muzikine veikla.

Su profesionaliosios muzikos paslaptimis būsimasis Maestro susipažino 1947 m. pradėjęs studijuoti Kauno, o vėliau ir Vilniaus konservatorijoje. Kūrybinės veiklos pradžia datuojama 1948 m. vasario 7 d., kai prof. S. Sondeckis pradėjo dirbti Lietuvos operos orkestre Kaune.

Diriguoti prof. S. Sondeckis pradėjo 1955 m. - M. K. Čiurlionio menų gimnazijos orkestrui. Būtent šios mokyklos mokiniai ir pedagogai 1960 m. susibūrė į Lietuvos kamerinį orkestrą. Didžiausias laimėjimas dirbant su mokyklos orkestru buvo pasiektas 1976 m. – Berlyne pelnytas Herberto von Karajano jaunimo orkestrų konkurso aukso medalis. Įteikdamas apdovanojimą prof. S. Sondeckiui, didysis Maestro pasakė: ,,Neabejoju muzikos ateitimi, kai matau tokius orkestro ugdytojus”.

Su prof. S. Sondeckio vadovaujamo orkestro koncertinės veiklos pradžia susijęs ir lietuviškos kamerinės muzikos atsiradimas. Prof. S.Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras, įkurtas 1960 m., tarptautinį pripažinimą pelnė dar 1976 m., kai kritika puikiai atsiliepė apie jo pasirodymą Echternacho festivalyje Liuksemburge. Ši garbinga scena atvėrė kolektyvui garsiausių salių duris. Orkestras nuo tada yra gastroliavęs beveik visose Europos šalyse, JAV, Japonijoje, Kanadoje, Kuboje, Egipte, Pietų Afrikos Respublikoje, grojęs Berlyno filharmonijos, Vienos ,,Musikverein”, Londono ,,Royal Festival”, Milano G. Verdi konservatorijos, Amsterdamo ,,Concertgebouw”, garsiosiose Maskvos ir Sankt Peterburgo salėse. Orkestras koncertavo su gausybe įžymybių. Artima draugystė jį sieja su pianistais Justusu Franzu, Jevgenijumi Kisinu, Vladimiru Krainevu, smuikininkais Tatjana Grindenko, Gidonu Kremeriu, Igoriu Oistrachu, Vladimiru Spivakovu, violončelininkais Davidu Geringu, Natalija Gutman, Mstislavu Rostropovičiumi ir kt. žymiais menininkais.

Prof. S. Sondeckis yra dirigavęs daugeliui garsiausių pasaulio orkestrų. 1988 m. jis pakviečiamas vadovauti Sankt Peterburgo konservatorijos studentų orkestrui ,,Camerata Sankt Peterburg” (šiandien tai oficialus Ermitažo muziejaus orkestras), vėliau kitiems jaunimo orkestrams – Bukovo (Vokietija), Belgijos jaunimo filharmonijos, Ost-West-Musikfest (Austrija), Davoso (Šveicarija). Ypač prof. S. Sondeckio talentas pagerbiamas ir įvertinamas pakvietus jį vadovauti Šlezvigo-Holšteino festivalio orkestrui, kurį įkūrė Leonardas Bernšteinas. Praėjusį koncertinį sezoną prof. S. Sondeckis dirigavo Belgijos nacionaliniam, Budapešto, Klagenfurto, Bydgoščiaus, Rusijos nacionaliniam, Kijevo, Almatos orkestrams, Austrijos kameriniam orkestrui ,,Arpeggione” ir kt. su Lietuvos kameriniu orkestru koncertavo Vokietijoje, Austrijoje, Graikijoje, Japonijoje ir kitur.

Žymus vokiečių kritikas Klausas Geitelis prof. S. Sondeckį vadina aukšto rango muzikos pedagogu. O įžymiojoje Joachimo W. Hartnacko knygoje ,,Didieji mūsų dienų smuikininkai” pažymėta, kad tarp absoliučiai geriausių Europoje yra trys orkestrai ir iš jų yra Lietuvos kamerinis orkestras. Maestro S. Sondeckis išugdė nepaprastą šio orkestro virtuoziškumą ir muzikalumą.

Jau diriguota per 3000 koncertų. Prof. S.Sondeckis suformavo originalaus meninio braižo orkestrą, be kurio šiandien neįsivaizduojamas Lietuvos muzikinis gyvenimas, buvo daugelio muzikos renginių, vėliau tapusių tradiciniais, iniciatorius ir organizatorius.

Įvertindamas prof. S. Sondeckio nuopelnus Lietuvos kultūrai ir tai, kad pasaulinės muzikos šedevrus galima išgirsti atokiausiose Lietuvos vietose, prezidentas A. Brazauskas 1997 m. apdovanojo prof. S. Sondeckį Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I laipsnio ordinu.

Be abejonės, kūrybinių laimėjimų prof. S. Sondeckiui pasiekti padėjo jo gyvenimo draugė – žmona Silvija, ilgametė Lietuvos kamerinio orkestro violončelininkė, vadovavusi orkestro violončelininkų grupei, Lietuvos muzikos akademijos profesorė. Meilę muzikai paveldėjo ir vaikai: du iš trijų sūnų tapo profesionaliais muzikantais.

Kad ir garsiausiose pasaulio koncertų salėse diriguotų Maestro Saulius Sondeckis, jis visada randa laiko savo gimtajam miestui Šiauliams: kasmet surengia po kelis koncertus su Lietuvos kameriniu orkestru, bendrauja su miesto muzikos mokyklų, konservatorijos, universiteto pedagogais.

Tarsi tėvo burmistro J. Sondeckio vilčių ir darbų tąsa yra prof. S. Sondeckio ryšiai su universitetu. Burmistro J. Sondeckio vadovaujama miesto taryba dar 1926 m. buvo paskyrusi 7 ha žemės sklypą būsimam universitetui. Tarsi atsidėkodama už rūpestį, Šiaulių aukštoji mokykla, 1997 m. tapusi universitetu, įamžino iškilaus šiauliečio J. Sondeckio vardą: 1998 m. Šiaulių universiteto Pedagogikos fakultete prof. E. Balčyčio rūpesčiu atidaryta Jackaus ir Sauliaus Sondeckių auditorija, paskirta pirmoji J. ir S. Sondeckių stipendija.

1999 m. birželio 16 d. Šiaulių universiteto Senatas išrinko prof. S. Sondeckį garbės daktaru.

Tikime, kad prof. S. Sondeckiui tapus Universiteto bendruomenės nariu, jo patarimai, konsultacijos labai padės rengiant muzikos pedagogus, ugdant muzikus, formuojant universiteto bendruomenės meninį skonį.