Gediminas Zemlickas

Vienas paskutiniųjų ir labai skambus Europos paveldo dienų renginys rugsėjo 17 d. vyko Vilniaus senamiestyje. Pirmajam Lietuvos universitetiniam botanikos sodui ir jo steigėjui Žanui Emanueliui Žiliberui (Jean Emmanuel Gilibert, 1741-1814) atminti ant Pilies gatvėje 22 numeriu pažymėto namo sienos atidengta atminimo lenta. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, kultūros ministras Arūnas Bėkšta, Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas, Vilniaus universiteto rektorius Rolandas Pavilionis, Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorė Diana Varnaitė, mokslo bendruomenės nariai, vilniečiai.

Šiam pastatui tenka išskirtinė vieta Vilniaus miesto, šalies mokslo ir kultūros istorijoje. Vilniečiai žino čia buvus Medicinos kolegiją, kuri čia veikė nuo 1781 metų. Dar gilesnis praeities žinovas patvirtins, kad XV a. pab. – XVI a. pr. Šis sklypas priklausė kunigaikščiui Konstantinui Ostrogiškiui. Todėl ir čia stovėjęs mūrinis namas, pastatytas dar gotikos laikais, nepaisant visų šį kvartalą, kaip ir visą senamiestį ne sykį ištikusių negandų – karų, gaisrų – daug kartų perstatinėtas, net iki XIX a. išsaugojo Konstantino vardą. Vardas žmonių atmintyje pasirodė esąs patvaresnis už mūrą.

Keitėsi namo savininkai, kol 1683 m. jį nupirko universitetas. XVII a. čia veikė Kilmingųjų kolegija, kuri iš pradžių priklausė universitetui, o vėliau tapo savarankiška. 1773 m. panaikinus jėzuitų ordiną, universiteto ir apskritai visai švietimo sistemos veiklai valstybėje pradėjo vadovauti Edukacinė komisija, kurios sprendimu ir šis aptariamas namas įgavo naują kokybę – jame buvo apgyvendinti universiteto profesoriai.

Nuo šiol su šio namo istorija persipina žymių mokslo, meno, literatūros veikėjų vardai. Norint pažinti jų gyvenimą, reikėtų gilintis į namo Pilies g. 22 praeitį. Ji labai turtinga. Čia gyveno profesoriai Ž. E. Žiliberas, Juozapas Jundzilas, Ivanas Loboika, Eusebiušas Slovackis, universiteto rektorius Vaclovas Pelikanas, Augustas Bekiu ir jo sūnėnas poetas Julijus Slovackis. 1923-1934 m. šiame name gyveno Vilniaus universiteto Dailės fakulteto profesorius ir dekanas dailininkas Ferdinandas Ruščicas.

Bet mus šįkart domina prof. Ž. E. Žiliberas ir jo Vilniuje atliktieji darbai. 1781 m. šis prancūzas, botanikos, chirurgijos ir gamtos mokslų profesorius, iš Gardino, kur įkūrė pirmąją Lietuvos valstybėje medicinos mokyklą ir botanikos sodą, pakviečiamas dėstyti į Vilniaus universitetą. Iš Gardino Žiliberas atsiveža įvairių augalų rūšių kolekcijas, herbarų rinkinius ir vertingą kolekciją į gamtos mokslų kabinetą – puikiausių iškastinių gyvūnų ir augalų pavyzdžių.

Namo, esančio Pilies g. 22, kieme veiklusis prancūzas 1782 m. užveisė puikų universiteto botanikos sodą (300 m²) ir oranžeriją. Čia studentai mokėsi pažinti įvairių kraštų augalus, vyko moksliniai tyrimai. Kai kuriuos rezultatus Ž. E. Žiliberas apibendrino penkių tomų veikale “Lietuvos flora”. Dar tik 20 metų buvo praėję, kai Karlas Linėjus paskelbė pasaulyje pirmą tokio pobūdžio veikalą “Laplandijos flora”. Taigi Lietuvos botanikos mokslas, galima sakyti, žengė koja kojon su pasaulio šios srities laimėjimais. Tik praėjus 200 metų (1982 m.) Lietuvos botanikai užbaigė antrą panašaus pobūdžio, kaip Žilibero, veikalą. Apie tai priminė Botanikos instituto direktorius dr. Romas Pakalnis.

Į Ž. E. Žilibero puoselėjamą botanikos sodą Vilniuje atvykdavo ir kitų kraštų mokslininkai, mat čia galėjo susipažinti ne tik su Lietuvos, bet ir kitų kraštų, net Sibiro kai kuriais augalais, kuriuos į Vilnių siuntė garsusis botanikas Palasas.

Ž. E. Žiliberas Vilniuje ilgai neužsibuvo. Patekęs į vietos intrigų pinkles, giliai išgyvendamas dėl kai kurių asmenų nenoro suprasti jo tyrimų vertės (antai “Lietuvos floros” penktasis tomas beveik visas pateko į tabako fabriką ir makulatūrą), pagaliau ir dėl tam tikrų šeimyninių aplinkybių Ž. E. Žiliberui 1783 m. teko apleisti Vilnių. Grįžęs į tėvynę jis dalyvavo Prancūzijos revoliucijos įvykiuose, pergyveno ir jos žlugimo metą.

Su šio tyrinėtojo vardu į Prancūziją atkeliavo ir tam tikra Lietuvos gamtos, literatūros, mokslo pažinimo tradicija.

Atminimo lentos Ž. E. Žiliberui atidengimas ant namo Pilies g. 22 sienos – tai prasmingas Europos paveldo dienų Vilniuje akcentas. Ši lenta, kurią projektavo architektė Asta Račkauskienė, vilniečiams ir miesto svečiams primins, jog čia, buvusios Medicinos kolegijos kieme, 1782-1797 m. augo pirmasis Lietuvoje universitetinis botanikos sodas, padaręs didelę įtaką krašto mokslui ir kultūrai.

Gerokai pasikeitusiame, išgražėjusiame šio namo kieme Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir kiti garbingi renginio dalyviai pasodino lietuvišką ąžuolą bei du egzotiškus tolimosios Azijos medelius. Kaip simbolį, kad čia buvo botanikos sodas. Kaip viltį, jog bent fragmentai to buvusio sodo kada nors vėl bus atkurti. Bet tai jau priklausys nuo čia gyvenančiųjų noro, valios ir pastangų.