Kokie gi darbai buvo atlikti?

Jau pačioje mūsų veiklos pradžioje buvo daug dirbama tobulinant mineralinės vatos chemines savybes ir ilgalaikiškumą bei kuriant tai garantuojančią technologiją.

Ištirtos ir surastos žaliavos, reikalingos mineralinės vatos gamybai, visuose buvusios Sąjungos regionuose bei sudarytas jų katalogas. Radome vatos gamybai reikalingą žaliavą Mongolijoje, Bulgarijoje, Indijoje, Jugoslavijoje bei kitose šalyse.

Sukurta daug rišiklių mineralinės vatos plokštėms gaminti, įdiegta jų gamyba chemijos kombinatuose Kemerove, Kochtla Jarvėje, Donbase, Maskvoje ir kt. Naudojant šiuos rišiklius, ir dabar gaminami mineralinės vatos gaminiai. Šie rišikliai sumažina plokščių toksiškumą.

Per tuos metus sukurti, pagaminti ir įdiegti į pramonę naujo tipo ir tobulesni žaliavų lydymo agregatai: žemakrosnės, voninės krosnys, konverteriai.

Buvo tobulinami ir kuriami nauji įrengimai. Sukurtos naujo tipo už importines ne blogesnės plaušo formavimo mašinos, plokščių cilindrų, siūtų demblių ir kitokių gaminių linijos.

Pagal mūsų technines užduotis įrengimus projektuodavo Kijevo projektavimo institutas, o gamindavo Kuibyševo (dabar Samara) mašinų gamybos kombinatas bei Bologovo statybinių mašinų gamykla, Lenkijos metalo apdirbimo gamyklos.

Neserijinių “pilotinių” linijų įrengimus gamindavo mūsų instituto eksperimentinė gamykla, kurioje dirbo 600 žmonių.

Esame sukūrę apie 200 išradimų. Didesnę jų dalį įdiegėme į gamybą, gavome nemažą ekonomiją bei atlyginimą. Kai kuriuos išradimus pardavėme į užsienį.

Dideli darbai buvo padaryti ekologijos srityje. Sukurti ir įdiegti į pramonę įvairūs išmetamų dujų valymo būdai:

1. Tiesioginis dujų sudeginimas (Irkutsko srities Maltos gamykla);
2. Katalitinis dujų sudeginimas žemoje temperatūroje (Benderai, Moldavija);
3. Dujų plovimas, skysčių sudeginimas (Belaja Cerkovj, Ukraina);
4. Išmetamų dujų ozonavimas nuo kenksmingų iki CO2 (Vilnius);
5. Cheminis neutralizavimas ir nekenksmingų druskų gavimas.

Be dujų valymo (o dabar Vilniuje dujos nevalomos) nebuvo projektuojama nė viena gamykla.

Instituto darbuotojai visada būdavo ekspertais perkant importinius įrengimus iš Europos valstybių - Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Lenkijos - firmų.

Manome, kad mokslas Lietuvoje turėtų būti taikomasis, padedantis plėtoti pramonę. Institutas turėtų spręsti visas gamyboje iškylančias technines problemas.

Laboratorijos statybinių dirbinių sektorius turi ypač didelę įvairių sieninių gaminių (plytų, blokelių) ilgalaikiškumo, t. y. atsparumo šalčiui, tyrimo patirtį. Pagal ilgamečius instituto mokslinių tiriamųjų darbų rezultatus buvo sukurtas ir įdiegtas naujas vienpusio šaldymo būdas, pagal kurį gerokai patikimiau nustatomas daugelio gaminių ilgalaikiškumas mūsų atšiauraus klimato sąlygomis. Laboratorijoje sukaupta didelė statybinių gaminių ilgalaikiškumo bei fizinių mechaninių savybių, jų sąsajos su technologinių procesų parametrais duomenų bazė. Laboratorijos specialistai atlieka technologinių procesų ekspertizę, teikia pasiūlymus, kaip juos koreguoti. Atlieka visiškus keraminių gaminių žaliavų (molio, smėlio, įvairių priedų) tyrimus, nustato jų tinkamumą, parenka formavimo mišinių sudėtis.

Rišamųjų medžiagų, skiedinių ir betonų sektoriuje tiriamos statybinės kalkės, gipsas, atliekami šių medžiagų platesnio ir efektyvesnio panaudojimo moksliniai tiriamieji darbai, teikiamos konsultacijos apie jų tinkamumą konkretiems tikslams. Taip pat tiriama įvairių užpildų (smėlio, žvyro), skiedinių, kaitrai atsparių betonų kokybė.

Laboratorijos veiklos sritis visiškai sutampa su institute įsikūrusių LST TK 19, TK 23 IR TK 25 veikla. Laboratorijos specialistai aktyviai dalyvauja šių komitetų veikloje bei, rengdami standartus ir juos įgyvendindami, konsultuoja jų taikymo klausimais. Laboratorijoje sukaupta didelė duomenų bazė apie šios srities Europos, tarptautinius bei kitų šalių standartus ar rengiamus projektus.

Dabartiniu metu pagrindinė laboratorijos mokslinių interesų sritis – lengvų termoizoliacinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių savybių ir jų pokyčių statybinėse konstrukcijose dėl aplinkos faktorių poveikių tyrimai. Atliekant atitvarų efektyvumo skaičiavimus, ypač svarbu teisingai įvertinti šiltinančio sluoksnio drėgmės būseną.

Laboratorija dar 1996 m. akredituota statybinių termoizoliacinių medžiagų ir gaminių, taip pat stiklo paketų ir lakštinio stiklo kokybės bandymams ir daug dirba vertinant paskutiniais metais plūstelėjusį į Lietuvą šių gaminių srautą. Akreditavimo sritis gana plati – apima beveik visus šios srities gaminius ir šių gaminių norminiuose dokumentuose nurodytus kokybės rodiklius, pradedant tankiu, drėgniu bei stipruminėmis charakteristikomis ir baigiant sorbcijos izoterma, vandens garų laidumu ir šilumos laidumo koeficientu bei jo deklaruojamąja verte. Laboratorija pirmoji pradėjo nustatinėti pastarąją vertę, pagal kurią nuo 1999 06 01 VĮ Statybos sertifikavimo centras apskaičiuoja termoizoliacinių medžiagų šilumos laidumo klases – pagrindinį rodiklį, pagal kurį nuo šios datos turi būti vertinamas tų medžiagų efektyvumas.

Laboratorija sėkmingai dalyvavo tarptautinėje palyginamųjų bandymų programoje „Baltbac II”, dabartiniu metu dalyvauja tarptautinėje programoje „PRAQ-III”, bandymų kokybės klausimais aktyviai bendradarbiauja su atitinkamomis Vokietijos ir Olandijos institucijomis.

Laboratorijos darbuotojai konsultuoja firmas ir pavienius asmenis pastatų atitvarų termoizoliacinio sluoksnio parinkimo bei pastatų papildomo apšiltinimo klausimais, atlieka atitinkamas projekto sprendimų ir realizuotų konstrukcijų ekspertizes.

Laboratorijos kolektyvas taip pat aktyviai dalyvauja rengiant LST EN serijos norminius dokumentus, kurie palaipsniui keičia anksčiau galiojusius GOST’us, ir, nors susiduriama su dideliais finansiniais sunkumais, bandymų įrangą palaipsniui pritaiko pagal priimamų naujųjų standartų reikalavimus.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Termoizoliacijos institutui gavus Lietuvos mokslo instituto statusą, Akustikos laboratorija savo mokslinį potencialą naudoja sprendžiant Lietuvos valstybei aktualius klausimus – turimą eksperimentinę bazę ir akustikos specialistų patirtį pritaiko, siekdama, kad ji atitiktų Europos Bendrijos tyrimų institucijos normas ir instrukcijų reikalavimus. Vykdant šią užduotį laboratorijoje buvo atliekami aidėjimo kamerų metrologinių parametrų tyrimai, suprojektuota ir įrengta susijusių aidėjimų kamerų sistema garso izoliavimo savybėms tirti. Europos direktyvų, reglamentuojančių akustinius rodiklius, analizė ir atitinkamų Europos standartų rengimas tapo laboratorijos prioritetine kryptimi. Kai PHARE programos samdyti Europos ekspertai savo ataskaitoje apie statybos produktų sertifikavimo galimybes parašė, kad: “…dėl techninės, organizacinės veiklos bei darbuotojų kvalifikacijos negali pripažinti Lietuvos tyrimų institutų, kad jie būtų prilyginti Europos tyrimų institutams. Dėl šio klausimo būtina atskirai tartis su Europos Bendrija…”, buvo pradėti darbai norint įrodyti, kad Europos ekspertai daugeliu atvejų neobjektyviai vertina Lietuvos mokslininkų ir institutų potencialą. Laboratorijoje buvo pradėti tyrimai, kurių rezultatai parodė, kad turima akustinių matavimų įranga atitinka tarptautinius standartus. Laboratorijos darbuotojai įsitraukė į labai daug laiko reikalaujantį darbą rengdami atitinkamų Lietuvos standartų akustikos srityje sistemą. Buvo standartizuoti laboratoriniai garso sugerties ir garso izoliavimo matavimų ir įvertinimo metodai, parengtos atitinkamų akustinių skaičiavimų kompiuterinės programos. Europos direktyvos 89/106 esminis reikalavimas “Apsauga nuo triukšmo” buvo įteisintas Lietuvoje kaip statybos techninio reglamento dalis ir laboratorijoje pradėti išsivysčiusių Europos valstybių atitinkamų statybos reikalavimų esmės tyrimai. Jų rezultatai parodė būtinumą naujas taisykles rengti lygių arba akustinio komforto klasių pagrindu. Plačiai kompiuterizavus darbo atlikimo sistemą, sparčiai padidėjo ir laboratorijos darbo našumas. Tai įgalina lygiagrečiai su girdimojo garso dažnių akustinių laukų tyrimais teikti taikomojo pobūdžio paslaugas akustinių rodiklių matavimų bei izoliavimo nuo triukšmo srityje. Atliekamų matavimų kompetencijai patvirtinti laboratorija nuolat gerina vidaus kokybės sistemą ir jos priežiūrą. Laboratorija 1995 04 13 gavo LR Sveikatos apsaugos ministerijos atestavimo pažymėjimą Nr. 12, 1997 03 08 - LR Standartizacijos departamento įgaliojimą Nr. 48 ir pagaliau 1999 09 28 - LR Nacionalinio akreditacijos biuro akreditavimo pažymėjimą Nr. 01.028.

Artėjant Termoizoliacijos instituto 40-mečio jubiliejui, Akustikos laboratorijos akreditavimas, patvirtinantis laboratorijos kompetenciją dirbti pagal tarptautinius reikalavimus, rodo daugiamečių mokslinių darbų prasmę bei galimybę vystyti taikomąsias mokslo technologijas Lietuvoje.

Pagrindinė laboratorijos darbų kryptis - naujų kaitrai atsparių betonų iš vietinių žaliavų kūrimas. Tyrimų ir eksperimentų rezultatų pagrindu pagaminami kelis kartus pigesni nei importuojami iš užsienio mišiniai bei blokai. Tam tikslui laboratorija turi gamybinį barą, kurio metinis pajėgumas - 600-800 tonų.

Laboratorijos kolektyvas, vadovaujamas dr. S. Goberio, įdiegė daugiau kaip 100 darbų Lietuvos įmonių agregatuose. Iš jų galima paminėti elektrinius energetinius katilus, AB “Achema” krosnis ir aparatus, AB “Kuro aparatūra” metalo kaitinimo krosnis, šilumos tinklų katilines, AB “Kazlų Rūdos metalas” mažo galingumo katilus, kuriuose panaudojamas vietinis kuras.

Padėdama įmonėms diegti naujas medžiagas, laboratorija kiekvienam atvejui kuria tinkamas betono tankinimo technologijas vibravimo, torkretavimo ir plūkimo metodais.

Beveik visose Lietuvos keramikos įmonėse laboratorijos darbuotojų pastangomis įdiegta tunelinių krosnių vagonų danga iš kaitrai atsparaus betono blokų, kurie pakeitė šamotines plytas.

Kolektyvas daug nuveikė modernizuojant įvairius šilumos agregatus AB “Mažeikių nafta”. Sukurtos medžiagos ir technologija naftos kaitinimo krosnių efektyvumui didinti. Tai leido įmonei sutaupyti 1 mln. Lt, nes sumažėjo krosnies šilumos nuostoliai. Sukurtos reaktoriaus apsaugos priemonės nuo aukštos temperatūros ir korozijos poveikio. Laboratorijos darbuotojai kartu su VGTU specialistais dalyvauja sudarant kompiuterinę šilumos agregatų būklės stebėjimo sistemą.

Svarbi problema išspręsta Akmenės cemento gamykloje. Sukamosios krosnies degikliai nuo aukštos temperatūros deformuodavosi ir nebetikdavo eksploatuoti. Laboratorijos darbuotojai sukūrė specialią plūkiamą masę ir degiklio padengimo technologiją.

Vykdant energijos taupymo programą, laboratorijoje sukurta mažo galingumo katilų, kūrenamų medienos atliekomis, futeruotės elementų gamybos technologija. AB “Akadas” (Zarasai) užsakymu buvo sukurta firmos “Ventšila” katilo surenkama pakura iš kaitrai atsparių betono blokų, ir šitaip buvo surastas racionalus oro padavimo ir pelenų pašalinimo būdas.

Lietuvoje eksploatuojama keli šimtai įvairaus aukščio dūmtraukių. Laboratorijos specialistai parengė, Statybos ir urbanistikos ministerija patvirtino dūmtraukių naudojimo ir priežiūros taisykles. Jas įgyvendindami, atestuoti laboratorijos darbuotojai atlieka ekspertų ir techninės priežiūros darbus. Kolektyvo nariai glaudžiai bendradarbiauja su Lenkijos bei Vokietijos Ugniai atsparių medžiagų institutais, firmomis “Plibrico” (Danija), “Vermipu OY” (Suomija): skelbiamos bendros publikacijos, dalyvaujama konferencijose, keičiamasi informacija apie naujas medžiagas ir technologijas.

Laboratorijos eksperimentinėje bazėje dirba jauni mokslininkai, rašantys disertacijas. Vienas iš jų - Valentinas Antonovičius - apgynė daktaro disertaciją šiais metais.

Atlieka gamyklose naudojamų neorganinių žaliavų ir produkcijos cheminės sudėties analizes, tiria termoizoliacinių medžiagų kokybę cheminiais metodais, atlieka nutekamųjų vandenų cheminę analizę.

Vykdo dirvožemio užterštumo mikroelementais monitoringą. Dirvožemio sudėtyje esantys cheminiai mikroelementai nustatomi laboratorijoje naudojamu rentgeno analizatoriumi.

Nustato medžiagų cheminį atsparumą rūgščiai, neutraliai ir šarminei aplinkai. Tiria neorganinių medžiagų tirpimo kinetiką esant bet kokiam pastoviam PH, naudojant automatinį titratorių.

Laboratorijos darbuotojai sukūrė mineralinės vatos cheminio atsparumo nustatymo metodiką ir įdiegė daugelyje mineralinės vatos gamyklų. Sukūrė greitesnę mineralinės vatos cheminės sudėties kontrolės metodą, stiklo homogeniškumo nustatymo metodiką, tirpinant stiklo bandinį šarmuose. Metodikos atspausdintos Termoizoliacijos institute išleistoje monografijoje. Išleistas mineralinės vatos žaliavų katalogas, kuriame žaliavų kokybė įvertinama pagal laboratorijoje sukurtą žaliavų efektyvumo nustatymo metodą.

Atlieka įvairių junginių cheminio atsparumo termodinaminius skaičiavimus. Taikydama termodinamiką, nagrinėja procesus, kurie vyksta kaitinant žaliavas esant įvairiai temperatūrai bei oksidacinei ir redukcinei aplinkai. Šiais klausimais paskelbta daugybė mokslinių darbų.

Lygiagrečiai instituto mokslininkai vykdė ir atitikties įvertinimo sistemos kūrimo darbus. Instituto laboratorijose panaudojant turimą įrangą buvo įsisavinami nauji bandymų metodai, pagal galimybes laboratorijos buvo modernizuojamos ir rengiamos akreditavimui pagal EN 45001 reikalavimus.

Mokslininkų dalyvavimo šiuose darbuose svarba ilgą laiką nebuvo vertinama. Teko ne kartą įrodinėti, kad tai lygiavertė ir šiuo metu Lietuvai ypač reikalinga mokslinė veikla. Instituto mokslininkai nenuleido rankų net po Vakarų ekspertų 1995 m. pagal Phare programą atliktos Lietuvos laboratorijų ekspertizės ir pateiktų rekomendacijų toliau nemodernizuoti esamų laboratorijų, o Vakarų šalims padedant įkurti naują modernišką statybinių medžiagų tyrimų centrą. Tai faktiškai reiškė turinčių didelę patirtį instituto laboratorijų sunaikinimą. Laikas parodė, kad mes buvome teisūs, nesutikdami ir kovodami už laboratorijų išsaugojimą. Per tris pastaruosius metus praktiškai, be jokios tikslinės valstybės paramos (iš dalies buvo panaudotos mokslui skirtos subsidijos), buvo parengtos ir akredituotos pagal EN 45001 reikalavimus trys instituto bandymų laboratorijos. Dalis bandymų šiose laboratorijose jau atliekama pagal Europos ar tarptautinius standartus, jos sėkmingai dalyvauja palyginamuosiuose, tarp jų ir tarptautiniuose bandymuose ir šitaip siekia tarptautinio pripažinimo.Tokių tarptautiniu mastu pripažintų bandymų laboratorijų buvimas labai palengvintų Lietuvos prekių eksportą į Vakarų šalis. Platesnė šių laboratorijų veiklos apžvalga pateikta toliau.

Minsko statybinių medžiagų mokslinio tyrimo institutas yra svarbus Baltarusijoje, finansuojamas centralizuoto Statybos ir architektūros ministerijos fondo, kuris sudaromas iš statybinių medžiagų gamyklų lėšų atskaitymų mokslui remti. Iš šio fondo lėšų perkama ir nauja laboratorinė įranga.

Statybinių medžiagų pramonei plėtoti Baltarusijoje skiriamas didelis dėmesys. Savo produkciją jie parduoda ne tik SNG, bet ir Baltijos šalims (žinoma, čia labai svarbus yra kainų skirtumas).

Su NIISM vadovais sutarta plačiau bendradarbiauti sudarant bendras mokslinio tyrimo programas pastatų papildomo apšiltinimo klausimais. Su Baltarusijos technologinio universiteto prof. M. Kuzmenkovu aptarti bendradarbiavimo klausimai kaitrai atsparių betonų srityje.