Š. m. spalio 21 d. pažymime Termoizoliacijos instituto Kaitrai atsparių betonų laboratorijos vadovo dr. Stasio Goberio 70-metį. Jubiliato sukurta laboratorija jau gyvuoja 31 metus. Pradėta organizuoti nuo nulio, laboratorija sėkmingai išgyveno paskutiniųjų metų mokslo įstaigų reorganizacijas, išplėtė savo veiklą, tapo atestuota, užmezgė ryšius su Danijos, Lenkijos, Vokietijos mokslo įstaigomis.

Visa tai – nenuilstamos laboratorijos vadovo energijos dėka, kurios metams bėgant, bendradarbių nuostabai, daugėja. Nors vadovavimas laboratorijai atima daug laiko, Jubiliatas yra Termoizoliacijos instituto Mokslo tarybos, Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarybos narys, LMS skyriaus “Termo” pirmininkas.

Jo sukurtoje kaitrai atsparių betonų mokykloje išaugo keletas mokslo daktarų (paskutinė disertacija sėkmingai apginta š. m. rugsėjo mėn.).

Bet kokią techninę problemą Jubiliatas sprendžia kaip mokslininkas. Ši savybė pasireiškė jau nuo pirmųjų gamybininko dienų, kai, baigęs Uralo politechnikos institutą, pradėjo dirbti Bijsko garo katilų gamykloje, kur, pastebėjus jo tyrinėtojo gyslelę, iš meistrų buvo paaukštintas į naujos technikos įdiegimo biuro viršininko pareigas ir neužilgo tapo vyriausiuoju gamyklos inžinieriumi, o vėliau Novosibirsko valdybos, kuri vykdė pramoninių krosnių statybos ir įrangos montažus neaprėpiamose Sibiro platybėse, vyr. inžinieriumi.

Sibiras, kas ten buvo, jo niekad neužmirš. Stasio Goberio šeima ten buvo ištremta 1941 m. Atskirtas tėvas kalėjo Sosvos lageryje Urale. Tvirtas mokslo žinių siekimas atvedė abiturientą penketukininką 1951 m. į Maskvos metalurgijos institutą. Bet tremtinys, nors ir daug žadantis studentas, negalėjo mokytis sostinėje – jį išbraukė iš studentų sąrašų ir, priskyrę asmens sargybinį, grąžino atgal į Altajų pas tremtinę motiną. Daug išgyventa, daug dirbta, nugalėtos kliūtys, kurias ne kiekvienas būtų įveikęs.