Anatolijus Lapinskas

Pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacija, į kurią Lietuva rengiasi stoti, mūsų šalį priimant Autorių teisių įstatymą laiko viena iš sąlygų.

Kadangi naujojo įstatymo apimtis yra gana didelė - vien sąvokoms išaiškinti skiriami trys puslapiai, apsiribosime esminių nuostatų apžvalga, tiesiogiai skirta mokslo darbuotojams.

Įstatymas nustato autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, taip pat atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų lygiavertes teises.

Nuostatos dėl specialiosios (sui generis) duomenų bazių apsaugos taikomos duomenų bazių gamintojams, kurie yra LR piliečiai ar nuolat čia gyvenantys asmenys, taip pat juridiniai asmenys ar įmonės be juridinio asmens teisių, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje.

- knygos, brošiūros, straipsniai, kompiuterių programos (išreikštos bet kuria kalba ir bet kokia forma, įskaitant pradinę projektinę medžiagą) ir kiti literatūros kūriniai;

- kalbos, paskaitos, rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos; studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai);

- sceniniai, muzikos, audiovizualiniai, dailės, fotografijos, architektūros kūriniai;

- iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis.

Autorių teisių objektai taip pat yra:

- išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, anotacijos, referatai, apžvalgos);

- kūrinių ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kitokia forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektualinės kūrybos rezultatas;

- teisės aktų, oficialių administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų neoficialūs vertimai.

Autorių teisės objektu nelaikomi: idėjos, procedūros, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys; teisės aktai, oficialūs dokumentai, taip pat oficialūs vertimai; valstybės simboliai ir ženklai; oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai; pranešimai apie įvykius, liaudies meno kūriniai.

Nė vienas bendraautoris neturi teisės be pakankamo pagrindo uždrausti naudoti bendrą kūrinį, tačiau gali panaudoti jo sukurtą kūrinio dalį, jei kitaip nenumatyta bendraautorių sutartyje. Bendraautoriu nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą, kuriant kūrinį.

Autorių teisės į kolektyvinius kūrinius (enciklopedijas, periodinius mokslinių darbų rinkinius, laikraščius, žurnalus) priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio iniciatyva ir kuriam vadovaujant kūrinys buvo sukurtas. Tačiau kūrinių, įtrauktų į kolektyvinius kūrinius, autoriai išsaugo teisę panaudoti savo kūrinius atskirai, jei kitaip nenumatyta sutartyje.

Kūrinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar vykdant tarnybinę užduotį, autoriais yra fiziniai asmenys, kurie sukūrė kūrinį. Autoriaus turtinės teisės į tokį kūrinį, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jei kitaip nenumatyta sutartyje.

Kompiuterio programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, kurie sukūrė programą. Tačiau jei kompiuterio programą sukūrė darbuotojas, atlikdamas tarnybines pareigas, autoriaus turtinės teisės priklauso darbdaviui, jei kitaip nenumatyta sutartyje.

Autorius gali informuoti visuomenę apie savo teises, naudodamas autorių teisių apsaugos ženklą ©.

Autorius turi išimtines turtines teises: kūrinį atgaminti, išleisti, versti, viešai rodyti, atlikti ir skelbti; platinti ar importuoti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant ar nuomojant.

Kūrinio panaudojimas be autoriaus leidimo yra laikomas neteisėtu. Autorius turi teisę uždrausti tokį kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimą.

Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą, pvz., už viešą kūrinio paskelbimą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis.

Priimant Autorių teisių įstatymą, daug diskusijų Lietuvos Seime kilo dėl 16 straipsnio 3 dalies apie knygų naudojimą bibliotekose - ar reikia autoriams apmokėti pagal jų kūrinių naudojimo intensyvumą? Priimtas toks kompromisinis variantas: ”Teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius bibliotekose, jų autoriai turi teisę gauti atitinkamą atlyginimą už perduotą išimtinę teisę teikti kūrinį panaudai. Atlyginimo dydį ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos siūlymus. Šis atlyginimas nemokamas teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose”.

Pardavus kūrinio originalą ar jo kopijas Lietuvos Respublikoje, nustoja galioti išimtinė teisė platinti parduotą kūrinį ar jo kopijas. Tačiau autoriui lieka teisė į dalį pajamų, viešai pardavus meno kūrinio originalą po pirmojo nuosavybės teisių į juos perleidimo, jei kūrinio originalo perpardavimo kaina yra ne mažesnė kaip 1000 litų. 5 procentus nuo pardavimo kainos autoriams išmoka pardavėjai.

Dailės kūrinio originalo savininkas turi leisti kūrinio autoriui jį atgaminti ar panaudoti savo parodoje. Kūrinio originalo savininkas negali sunaikinti kūrinio, prieš tai nepasiūlęs grąžinti jį autoriui arba padaryti kūrinio kopiją.

Architektūros kūrinio savininkas be autoriaus leidimo gali keisti pastatą ar kitą statinį, jei tai daroma dėl techninių priežasčių ar praktinio naudojimo tikslu.