Penktoji bendroji programa: pirmosios sėkmės ir nesėkmėsDr. Juras UlbikasLietuvos mokslininkų kongrese skaičiusi pranešimą Anna Remond pasveikino Lietuvos mokslininkus jau kaip visateisius Penktosios bendrosios Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programos dalyvius. Nuo šių metų spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos ir ES sutartis dėl dalyvavimo šioje didžiausioje Europos mokslinėje programoje. Nors nuo ankstyvo pavasario buvo aišku, kad Lietuva šioje programoje tikrai ketina dalyvauti, formalios sutarties derinimo procedūros užsitęsė ir, savo gėdai, turime prisipažinti, kad Lietuva sutartį pasirašė paskutinė tarp prisijungiančiųjų prie ES šalių. Laimei, tai nesutrukdė mūsų mokslininkams aktyviai reikštis rengiant projektus šiai programai, o Europos Komisija buvo pakankamai kantri ir neatmetė mūsų projektų kaip neatitinkančių formalių kriterijų vien dėl sutarties nepasirašymo. Mūsų duomenimis, konkursui pateikta per 50 projektų, kuriuose dalyvauja partneriai iš Lietuvos. Deja, pirmieji vertinimo rezultatai labai nuvilia - daugelis projektų neišlaikė konkurencijos ir buvo atmesti. Vienintelė paguoda - labai panaši situacija yra visose prisijungiančiose šalyse, tik nedidelis procentas (apie 10%) teiktų projektų yra pripažįstamas vertas finansavimo taigi taip įvyko tikrai ne dėl žemo lietuvių mokslinio lygio vertinimo. Kokios tada galėtų būti blogo mūsų projektų vertinimo priežastys? Juk ankstesnėse programose - PECO, INCO-COPERNICUS - buvo pripažįstami tinkami finansuoti vos ne kas trečias iš Lietuvos pateiktas projektas. Manau, tokių priežasčių yra ne viena ir jos bendros visoms prisijungiančioms šalims. Matyt, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Penktosios programos konkursuose mes jau dalyvaujame lygiomis teisėmis, kaip ir visos ES narės. Šiltnamio efektas, kai mūsų projektai konkuravo tik tarpusavyje, išnyko ir mums tenka grumtis su šiandien tikrai pajėgesniais ir kur kas labiau patyrusiais projektų rengėjais iš ES šalių. Antra svarbi priežastis - pačios Penktosios programos specifika. Šioje programoje ypač akcentuojama taikomoji mokslinių tyrimų reikšmė, socialinė ir ekonominė projekto įtaka regionui, taip pat pagal Europos lygį taikomas problemos mastelis. Natūralu, kad mūsų mokslininkams, pripratusiems prie mokslinio problemos formulavimo, sunku prisiderinti prie keliamų neįprastų jiems reikalavimų. Tik tie mokslininkai, kurie jau išbandė projekto rengimo vargus, gali pasakyti, kiek daug pastangų ir, svarbiausia, specifinių žinių reikia, norint pateikti projektą konkursui. Turbūt daugeliui aišku, kad rengiant projektus yra būtinas specialus pasirengimas. ES šalys sukurtos specialios struktūros su ne viena dešimtimi specialistų patarėjų, padedančių deramai projektus parengti. Visoms prisijungiančioms šalims kyla ta pati problema - tokių parengtų specialistų dar labai maža, o lėšų juos apmokyti nėra. Todėl Lietuva kaip gelbėjimo ratą pabandė panaudoti FEMIRC Lietuva projekte dirbusių žmonių potencialą - jie daugiausia tuo metu buvo susipažinę su Europos Sąjungos tarptautinių projektų rengimo formaliais reikalavimais. Šie specialistai sudarė vadinamųjų nacionalinių kontaktinių asmenų branduolį teminėms ir horizontalioms programoms rengti. Kas konkrečiai atsako už atskiras programas, buvo skelbta ir Mokslo Lietuvoje, o naujausią atstovų sąrašą rasite internete adresu http://ncp.stp.ltAišku, tai pravertė tik pačioje pradžioje, ir dabar, kai beveik visos mokslo istaigos susidūrė su projektų rengimo sunkumais, daugeliui darosi aišku, kaip svarbu turėti savo institucijose žmonių, žinančių visas projektų rengimo subtilybes. Tik tokie žmonės, gerai išmanantys savo institucijos mokslinių tyrimų specifiką, ir kartu gerai žinantys Penktosios programos teikiamas galimybes, gali gerokai padėti institucijai pateikti ES kokybišką ir atitinkanti jos reikalavimus projektą. Kai kurios mokslo įstaigos (KTU, LEI, VGTU ir kt.), laiku supratusios tokią būtinybę, jau paskyrė atsakingus už šią sritį mokslininkus. Tai iškart lėmė parengtų tose įstaigose projektų skaičių ir, manau, kokybę. Labai kviesčiau visas mokslo institucijas paieškoti tinkamų tokiam darbui žmonių svarbu, kad tai būtų mokslininkai, ne tik gerai žinantys savo įstaigos mokslinę tematiką, bet ir norintys gilintis į tarptautinių projektų rengimo problemas. Departamento prašymas oficialiai paskirti už Penktąją programą atsakingus žmones jau išplatintas visose mokslo institucijose, ir labai norėtųsi, kad į jį nebūtų pažiūrėta formaliai. Nuo šių specialistų kvalifikacijos labai priklausys, kaip mūsų mokslininkams seksis kituose Penktosios programos etapuose. Savo ruožtu mes, nacionaliniai kontaktiniai asmenys, dėsime visas pastangas, kad įstaigų atstovai ne tik gautų visą jiems būtiną informaciją, bet ir būtų atitinkamai rengiami ir apmokomi. Pirmas toks mokomasis seminaras mokslo įstaigų paskirtiems specialistams įvyks jau šiemet, lapkričio mėnesį, Rygoje tai bendras visų Baltijos šalių ir Vokietijos partnerių projektas, kuriam jau pritarė Europos Komisija. Paskaitas skaitys didelę projektų rengimo patirtį turintys Vokietijos ir Europos Komisijos specialistai. Kai tik turėsime tikslią seminaro darbotvarkę, ji bus paskelbta mūsų tinklalapyje ir Mokslo Lietuvoje. Tikimės, kad tokių seminarų bus surengta daugiau ir juose mūsų mokslininkai ras atsakymus į visus juos dominančius konkrečius projektų rengimo klausimus. Norinčiuosius individualiai konsultuotis jau dabar kviečiu naudotis mūsų nacionalinių kontaktinių asmenų paslaugomis jie tikrai visada atsakys į visus jums rūpimus klausimus. Jų adresus rasite mūsų interneto tinklalapiuose http://ncp.stp.lt |