Tęsiame pradėtus spausdinti įspūdžius iš Šiaurės ir Baltijos šalių taikomosios astrofotometrijos mokyklos, vykusios Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Astronomijos observatorijoje, Molėtų rajone. Mūsų pašnekovai – šios mokyklos tarptautinio organizacinio komiteto pirmininkas, Tromso universiteto prof. Janas Erikas SOLHEIMAS ir Vilniaus universiteto dr. Romualdas KALYTIS, kuris buvo šios mokyklos vietinio organizacinio komiteto pirmininkas.

J. E. Solheimas. Mes galime išsinagrinėti visus tuos dėsnius, bet niekada negalėsime manipuliuoti didžiuliais Visatos atstumais ir milžiniškomis kosminių kūnų masėmis. Taigi teks pasitenkinti tuo, kad tuos dėsnius ir dėsningumus suvoksime. Jeigu įgytume galios manipuliuoti Žeme, kitomis planetomis ir kitais dangaus kūnais, tai gal ir galėtume pradėti jaustis dievybėmis. Iš pradžių turime perprasti ir protingai tvarkyti savo žemės reikalus, o svarbiausia – jos nesunaikinti.

Astronomai visais laikais tradiciškai naudojasi matematikos, mechanikos, fizikos mokslų laimėjimais. Bet gal to jau nepakanka, gal astronomijoje greitu laiku įsitvirtins ir kitos pažinimo sritys bei jų naudojami pažinimo metodai? Ką Jūs manote apie filosofiją? Gal būtent šis mokslas leis atskleisti visiškai naują pažiūrą į daugelį procesų, kuriuos šiandien stebi astronomai?

J. E. Solheimas. Kol fizikos ir matematikos dėsniai mums suprantami, suvokiami ir pagal juos pasiseka viską aprašyti, tol jais remiamės. Kai šių mokslų galia baigiasi, jų galimybės astronomijoje nepakankamos, tenka griebtis ir filosofijos. Tačiau filosofija taip pat turi remtis tiek fizika, tiek ir matematika, o ne išsigalvoti dalykų, kurie ne visai realūs.

Žemės gravitacijos jėgos astronomus tikriausiai veikia visiškai taip pat, kaip ir bet kurio kito mokslo atstovus. Ir vis tik: kaip save suvokia Norvegijos astronomai – kaip didelės ar mažos šalies mokslo bendruomenės narius?

J. E. Solheimas. Esame iš mažos šalies, tačiau bendradarbiaudami su įvairių šalių astronomais, taip pat ir su Lietuvos mokslininkais, pasijuntame esą visos Žemės darbininkai, visos didelės pasaulio astronomų bendruomenės nariai. Ypač dirbdami pagal Visos Žemės teleskopo programą jaučiamės esą visos planetos, o ne kurios nors vienos šalies atstovai.

Kiek dalyvaujant tarptautinėse mokslinėse programose svarbūs psichologinio suderinamumo momentai? O gal tai svarbu tik astronautams ar povandeninių laivų ekipažams?

J. E. Solheimas. Specialios atrankos nėra ir negali būti – vyksta natūrali atranka. Žmonės turi norėti dirbti bendrai ir įrodyti, kad tą darbą dirbti sugeba. Šis noras mus, Visos Žemės teleskopo projekto partnerius, ir vienija. Dirbame bendrą darbą, ir jeigu žmogus įrodo, kad jis gali būti tinkamas partneris, jo darbo rezultatai ir jis pats priimami į programą. Jeigu bendradarbiaujama efektyviai ir gaunama gerų rezultatų, tai ši organizacija gyvybinga. Jeigu rezultatai bus prasti, tai negaišime laiko ir skirstysimės į kitas veiklos sritis. Tai nėra kažkas iš viršaus duota – didelių formalumų nėra. Esame laikinas – kaip ir viskas Žemėje – darbo kolektyvas.

J. E. Solheimas. Šiuo metu Lietuvos astronomijos mokslas susiskaldęs į kelias institucijas, kurios dirba atskirai, tad gal todėl ne taip efektyviai gaunamas finansavimas. Jėgas reikėtų suvienyti į vieną Lietuvos nacionalinę astronomijos observatoriją. Tada Vilniaus universiteto, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto, Fizikos instituto bei Vilniaus pedagoginio universiteto astronomai dirbtų kaip vieningas kolektyvas. Lengviau pavyktų gauti lėšų ir iš tarptautinių šaltinių. Žinoma, tik įrodžius, kad esate geri. Toks mano patarimas.

Ką Lietuvos astronomijos mokslui galėtų duoti tarptautinis kooperavimasis?

J. E. Solheimas. Prieš kelerius metus Europos Sąjungai buvo pateikta paraiška dėl bendros programos finansavimo. Ir mums pavyko tą finansavimą gauti. Bet buvo sąlyga, kad Lietuvos dalyviai nieko negali gauti – mat Jūsų šalis nebuvo asocijuota ES narė. Dabar esate tokie, tad galite prašyti finansavimo lygiomis teisėmis su bet kuria kita ES nare. Jeigu bus pateikti bendri projektai, į Lietuvos dalyvius jau bus žiūrima visiškai kitaip. Šia galimybe reikėtų naudotis.

R. Kalytis. Iš tiesų tarptautinis bendradarbiavimas mūsų mokslininkams gali duoti naudos, kadangi tiek valdininkai, tiek Vyriausybė labiau vertina tuos mokslinius kolektyvus, kurie pripažinti pasaulyje, sėkmingai bendradarbiauja su užsienio partneriais. Tai pati geriausia ekspertizė: jeigu su mumis bendradarbiaujama, vadinasi, mes kažko verti. Mes akivaizdžiai tokį požiūrį pajutome, kai teko rengti šią tarptautinę taikomosios astrofotometrijos mokyklą, ieškoti rėmėjų. Lėšomis mus, be pagrindinio rėmėjo - Šiaurės šalių Ministrų Tarybos fondo NorFA, sušelpė Tromso (Norvegija) universitetas, LR Vyriausybė, Mokslo ir studijų departamentas, Valstybinis mokslo ir studijų fondas, Vilniaus universitetas. Paslaugomis parėmė AB “Lietuvos telekomas”, Planetariumas, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET, UAB “BMK”, UAB “OPK” ir kitos firmos.

Per šiuos metus jau nemažai paraiškų esame pateikę, norėdami gauti tarptautinius grantus. Galiu tvirtinti, kad viršijame paraiškų patenkinimo vidurkį (patenkinama apie 60-80 proc. mūsų pateikiamų paraiškų). Pavyko gauti ir NATO mokslo programos grantą, o kartu ir lėšų, kurios panaudotos internetiniam ryšiui į Molėtų raj. Kulionių kaime esančią TFAI astronomijos observatoriją nutiesti. Tas ryšys labai pravertė ir šiai tarptautinei mokyklai. Per pusantrų metų, ruošdamiesi šiai mokyklai, sugebėjome gauti apie 0,5 mln. Lt - įskaitant lėšas, gautas iš NATO, NorFA, Lietuvos Vyriausybės ir t. t. Dalį lėšų panaudojome teleskopams atnaujinti, observatorijos pastatams remontuoti. Taigi Lietuvos astronomams tarptautinis bendradarbiavimas teikia galimybę ne tik gauti lėšų iš tarptautinių organizacijų, bet ir lengviau iš vidaus šaltinių.

Observatoriją bei teleskopus išlaikyti vien tik kaip mokslinę astronominių stebėjimų bazę darosi sunku ne tik mums patiems, bet ir Lietuvos mokesčių mokėtojams. Tą patį mums sufleruoja ir pasaulinė praktika. Tokios (ir net stambesnės!) observatorijos, ypač esančios nepalankiose astronominiams stebėjimams vietose, uždaromos arba virsta žiniasklaidos centrais, muziejais, atiduodamos astronomijos mėgėjams. Taigi jeigu palaipsniui Molėtų astronomijos observatorija būtų transformuota į mokymo ir studijų centrą, konferencijų, simpoziumų, pasitarimų, mokyklų ir pan. renginių vietą ir taip pat mokslinės aparatūros ir naujų stebėjimų metodų išbandymo bei mokslinių stebėjimų bazę - mūsų perspektyvos išsaugoti ir racionaliai panaudoti šį objektą iš karto padidėtų. Šiuo aspektu reikėtų vertinti ir dabar vykstančią mokyklą.

Tarptautinio bendradarbiavimo naudą konkrečiai mūsų laboratorija patyrė įsitraukusi į Visos Žemės teleskopo (VŽT) programą. Pagal kontraktus šios programos partneriams iš JAV, Norvegijos, Italijos, Turkijos, Lenkijos, Indijos, Naujosios Zelandijos konstruojame fotometrus arba atskiras jų dalis. Be to, mes ir toliau dalyvaujame VŽT stebėjimų sesijose, VŽT konferencijų darbų leidime. Tokiu būdu mes tiesiogiai prisiliečiame prie šiuolaikinių mokslinių tyrimų technologijų, atnaujiname savo mokslinę ir techninę bazę ir užmezgame naujus mokslinius ryšius.

Mano nuomone, jeigu sugebėsim, kaip minėjo prof. J. E.Solheimas, labiau susitelkti čia, Lietuvoje, jeigu pasinaudosime minėtomis ir kitomis tarptautinio bendradarbiavimo formomis, tai visiems Lietuvos astronomams ir apskritai mokslui bus tik geriau.

O į Molėtų astronomijos observatoriją norime pakviesti ir kitų mokslo šakų atstovus, norime pasiūlyti jiems organizuoti čia įvairius renginius.

J. E. Solheimas. Aišku, per dvi savaites jie netaps dideliais fotometrijos specialistais, juo labiau, kad daugelis jų iki šiol ne kažin ką apie šią tyrimų sritį ir žinojo. Tačiau visi išsiveš bendrą supratimą apie žvaigždžių fotometriją - šią labai svarbią ir efektyvią Visatos pažinimo priemonę, sužinos, kaip toliau gilintis į šios srities subtilybes.

Jaunieji astronomai bendraus su labai gerais šio mokslo žinovais. Esu tikras, kad ypač įdomi turėtų būti būtent paskaita apie didžiausio pasaulyje teleskopo (“Very Large Telescope”) statybos eigą Europos Pietų observatorijoje Čilėje bei apie darbą juo. Šią paskaitą skaito dr. P. Rossatis iš Europos Pietų observatorijos. Statomi keturi 8 m skersmens teleskopai, iš kurių vienas, gal jau ir du, veikia. Šiam projektui įgyvendinti, duomenims apdoroti reikės šimtų jaunų specialistų. Juk tiek iš astronomijos observatorijų, tiek iš Kosmoso plaukia ištisi duomenų srautai, kuriuos nagrinėti galima labai įvairiai, remiantis skirtingais požiūriais. Metų metais galima nagrinėti. Tai labai įvairiapusė, plati ir svarbi informacija. Seniau astronomai tik svajojo apie tokią. Taigi šiandien daug giliau sugebame skverbtis į Visatos paslaptis.

Labai reikšmingas ir auklėjamasis tokių tarptautinių mokyklų aspektas: jauni 22-25 metų astronomai čia susitinka, dirba kartu, stebėjimus atlieka grupėmis. Kaip šių kursų vadovas, stengiuosi, kad lietuvis nedirbtų su lietuviu, bet susidarytų tarptautinės grupės ir kolektyvai.

R. Kalytis. Apskritai norvegų astronomai labai palankūs lietuviams, daug padeda, kad mūsų jaunimas įgytų kuo daugiau žinių, ryšių, tarptautinio bendradarbiavimo patirties. Kartais labai naudingas ir paprasčiausias bendravimas – tai padės ateityje.

Bet ar tie jaunikaičiai neužsigeis lengvesnės duonos ieškoti kituose pasaulio astronomijos centruose? Išsilakstys lietuviškos “smegenys”, kaip galaktikos. Žinoma, dar didesni nuostoliai mokslui, kai jauni doktorantai pereina į kitas veiklos sritis, nesusijusias su astronomija.

J. E. Solheimas. Turime ir vieną priešingą pavyzdį. Štai Dima Semionovas magistrantūrą baigė Tromso universitete, mano vadovaujamoje grupėje. Jis grįžo į Lietuvą. Norvegijoje turime programą, kaip padėti posovietinių valstybių, ypač Baltijos šalių, Šiaurės Vakarų Rusijos mokslininkams. Iš tų valstybių priimame mokytis jaunimą, bet su sąlyga, kad baigę mokslus grįš į savo šalį. Jei kuris jaunuolis negrįžta, tai privalo apmokėti mokslo išlaidas. Tokios sąlygos padeda stabilizuoti padėtį. Manau, kad tokia Norvegijos parama protinga. Pagal šią paramos valstybinę programą priimta apie 900 studentų, suprantama, ne tik būsimųjų astronomų.