Dr. Aldona Vasiliauskienė

Keturias dienas 402 mokslininkai įtemptai dirbo 115 sekcijų, skelbdami savo tyrinėjimus apie įvairius Ukrainos istorijos laikotarpius, jos istoriografiją, teisę, kalbą, etnogenezę bei geopolitiką, etnolingvistiką, folklorą, muziką, literatūrą, kalbotyrą, menotyrą, teatro istoriją, žurnalistiką, bibliotekos istoriją, leidybinę veiklą. Įvairiais aspektais tyrinėta krikščionybė Ukrainoje bei diasporos - išeivijos veikla. Be to, kongreso metu ne viena sekcijos veikla bei specialios diskusijos buvo skirtos žymiems Ukrainos veikėjams paminėti: M. Gruševskiui, A. Oglobinui, F. M. Komarovui, taip pat buvo paminėtos Puškino 200-osios gimimo bei Slovackio 150-osios mirties metinės ir jų ryšiai su Ukraina. Dėmesio susilaukė specialiai kongresui išleistos istorikės iš JAV Patricijos Gerligi knygos “Odesa. Miesto istorija 1774-1914 m.” pristatymas. Vyko ir kitų knygų prezentacijos, susitikimai su leidyklų vadovais, padovanojusiais keletą knygų ir Vilniaus universiteto bibliotekai.

Džiugu, kad visi pranešimai bus išspausdinti 9 tematiniuose leidiniuose, ne vienas jų, apimantis 400-500 puslapių, bus dviejų dalių.

Kongreso dalyviai atstovavo daugiau kaip 20 valstybių - pradedant JAV bei Kanada ir baigiant Japonija. Iš Lietuvos šiame kongrese dalyvavome dviese: ukrainietė dr. Nadeja Neporožnia ir lietuvė, šio straipsnelio autorė, skaičiusi pranešimą “Brastos unijos tyrinėjimai Lietuvių katalikų mokslo akademijoje”.

Ukrainos mokslininkai bei besidomintys ukrainistika buvo supažindinti su Lietuvių katalikų mokslo akademija (LKMA), jos istorija bei veiklos kryptimis, kalbėta apie Brastos unijos tyrinėjimus, jų svarbą bei 1996 m. rudenį minint unijos 400 metų jubiliejų organizuotą tarptautinę mokslinę konferenciją. Kalbėta apie LKMA leidinius bei metraštį, kuriame buvo išspausdinti minėtos konferencijos pranešimai. Paminėtas ir LKMA nario dr. prel. Pauliaus Jatulio nuopelnas Ukrainai, tyrinėjant jos istoriją Vatikano archyvuose.

Nors darbas kongrese buvo labai įtemptas - vienu metu pranešimai buvo skaitomi 14-16 sekcijų - tačiau vyravo mokslinio darbo rimtis. Kadangi buvo griežtai laikomasi reglamento, tad norintieji laisvai galėdavo išklausyti pranešimą jiems rūpima tema. O smulkiai skaitomų pranešimų savianalizei buvo išleista 94 puslapių knygelė - IV tarptautinio ukrainistų kongreso programa.

Programa buvo gerai apgalvota: mokslinius pranešimus keitė kultūriniai renginiai, susitikimai, vakaronės, kurių metu vyko įvairios diskusijos, buvo kalbama apie naujus renginius bei leidinius.

Iš asmeninių pokalbių su mokslininkais iš Kijevo, Lvovo, netgi tos pačios Odesos atsiskleidė ganėtinai sunki jų materialinė padėtis - ir taip maži atlyginimai ne tik vėluoja, bet mokamas tik tam tikras procentas (kartais mažiau negu pusė). Tad daugelis stengiasi įsidarbinti keliuose darbuose ir, kad nenukentėtų mokslinė veikla, jai aukojamas laisvalaikis. Tačiau apie materialinius nepriteklius kalbėjo nenoriai, neišgirdau dejonių… Stebėjausi jų optimizmu, troškimu garsinti ne tik savo, bet ir kitų ukrainiečių mokslo laimėjimus, jų rūpesčiu, kad salėse ir auditorijose, kuriose skaitomi pranešimai, būtų kuo daugiau klausytojų. Mačiau, kaip mokymo bei mokslo įstaigų atstovai, atvykę iš įvairių Ukrainos vietų, dalijo savo leidinius kongreso dalyviams, besidomintiems ta tematika, prašydami juos populiarinti, padėti ieškoti finansinės paramos. Buvo keičiamasi adresais, tariamasi dėl menkiausių galimybių. Tad kongresas buvo ne tik mokslinių laimėjimų fiksacija, diskusijos ir disputai dėl tolesnių veiklos krypčių, bet ir savotiškas finansinių problemų sprendimo ieškojimas mokslinių darbų leidybai.

Kongreso metu buvo perrinktas Tarptautinis ukrainistų asociacijos komitetas. Buvusį prezidentą akad. Jaroslavą Isajevičių pakeitė T. Ševčenkos literatūros instituto direktorius akademikas Mykolas Žulinskis. Viceprezidentais išrinkti Amerikos, Italijos, Lenkijos, Australijos, Izraelio bei Ukrainos atstovai. Baigiamajame posėdyje buvo paskelbta MAU vadovybė, kalbėta apie 2002 m. planuojamą penktąjį kongresą, apie pasaulinį istorikų kongresą, kuris 2000 m. turi įvykti Osle (1995 m. vyko Monrealyje) ir kaip jame bus atstovaujama Ukrainai, jau nuo 1927 m. priimtai į Pasaulinės istorikų asociacijos narius.