Ką galite pasakyti apie užsienyje gyvenančius lietuvius chemikus? Kokia vieta tarp jų tektų šiandien Lietuvos MA užsienio nariu inauguruotam prof. Viktorui Algirdui Sniečkui iš Kanados?

J. Kulys. Galiu pasakyti, kad lietuvių chemikų užsienyje yra labai nedaug. Yra lietuviškas pavardes turinčių mokslininkų, bet tai jau trečios, ketvirtos kartos mūsų tautiečiai, nemokantys lietuviškai. Ta prasme prof. V. A. Sniečkus – išskirtinė asmenybė. Ko gero, tai pats ryškiausias šiuo metu organinės chemijos atstovas tarp užsienio lietuvių ir apskritai vienas geriausių pasaulyje chemikų organikų.

Gal keliais sakiniais pakomentuotumėte V. A. Sniečkaus atrastąją cheminę reakciją?

J. Kulys. V. A. Sniečkus atrado ir plačiai ištyrė nukleofilinių pavadinimų reakcijas, dalyvaujant ličiui, natriui ir pereinamosios grupės metalams. Tie mūsų tautiečio darbai mokslo pasaulyje labai plačiai cituojami, daromos nuorodos į V. A. Sniečkaus vardą. Galima sakyti, kad tai V. A. Sniečkaus reakcija. Neabejoju, kad ateityje būtent toks pavadinimas įsitvirtins.

Kuo ta reakcija svarbi?

J. Kulys. Pirmiausia tuo, kad tai naujo tipo reakcija, kurios dėka galima sintezuoti visiškai naujo tipo junginius. Be to, tą reakciją galima atlikti stereoselektyviai – anksčiau tai buvo sunkiai padaroma. Dėl šių dviejų priežasčių ta reakcija plačiai taikoma pramonėje, jau įdiegta daug procesų. Garsios “Merck” ir “DuPont” vaistų gamybos kompanijos tas reakcijas naudoja vaistų sintezei. Tai visiškai nauja organinės chemijos sritis, ir ją atrado mūsų tautietis.

Kaip biochemikas, gal galėtumėte pakomentuoti, ar sudėtinga buvo V. A. Sniečkui aptikti tą naujo tipo reakciją? Ką apskritai manote apie atradimus moksle?

J. Kulys. Man atrodo, kad visuose atradimuose yra daug ir atsitiktinumo. Bet norint suvokti, kad tai atradimas, reikia labai gilių žinių, svarbu pastebėti, nepraleisti pro akis to, ko kiti kartais nepastebi. Kitas dalykas, jog būtina tą sritį kruopščiai ištirti, išplėtoti, parodyti taikymo galimybes. Toje srityje turi dirbti daug tavo mokinių, tik tada gali pavykti įrodyti, jog tai iš tiesų reikšminga sritis.

Mokslų akademijos šios dienos inauguracijos posėdyje pasidalijote gana konfidencialia informacija apie tai, kad mūsų tautietis V. A. Sniečkus buvo tarp šių metų kandidatų Nobelio premijai gauti. Kaip Jums atrodo, ko reikia, norint tokią premiją gauti?

J. Kulys. Labai daug priklauso nuo to, kokiai tyrinėtojų mokyklai priklausai, kas buvo tavo mokytojai. Yra mokslinės laboratorijos, nusistovėjusios tradicijos. Vienas iš laboratorijos gauna Nobelio premiją, po kiek laiko siūlo savo kolegą, paskui kitą. Jeigu dirbi vienas, tai gali būti ir daug padaręs, ir atradęs, bet premijos sunku tikėtis. Turi būti tam tikra dvasinė infrastruktūra, turi sėkmingai sukristi kortos. Žodžiu, kartais lemia daug atsitiktinumų.

Kaip apskritai šiuo metu pasaulyje laikosi chemikai? Gal tai jau ne pati populiariausia ir jaunimui patraukliausia sritis?

J. Kulys. Labai priklauso nuo aplinkos, kurioje chemikai sukasi. V. A. Sniečkus - universitetinis žmogus, profesorius, tikras mokslininkas. Atradęs naujus chemijos reiškinius, reakcijas, jis tą savo atradimą atidavė “Merck” kompanijai. Apskritai universitetinis organinės chemijos mokslas JAV ir Kanadoje, kur dirba mūsų tautietis, taip pat Vokietijoje, kitose šalyse išgyvena didelį pakilimą. Nuolat girdime apie naujus atradimus, pvz., kombinatorinės sintezės srityje. Pasirodo naujos vaistų koncepcijos, sintetinės medžiagos. Sintetinti vaistai gali būti daug veiksmingesni už natūralius.

Tačiau yra ir kitas dalykas, su kuriuo tenka susidurti organinės chemijos, apskritai chemijos specialistams. Ne visose šalyse visuomenės požiūris į chemikus ir chemiją palankus. Panašiai kaip ir į branduolinę energetiką. Tai “žaliųjų” judėjimo atgarsiai.

Be to, chemijos sunku mokytis, tai didžiulis ir sunkus darbas. Suprantama, kad jaunimas ieško veiklos sričių, kur dirbti reikia mažiau, o uždirbama daugiau. Jaunimas nori būti bankininkais, teisininkais. Kaip ir Lietuvoje.

Savo pranešime prof. V. A. Sniečkus labai daug dėmesio skyrė šeimai, artimiesiems, apskritai žmogiškiesiems santykiams.

J. Kulys. Šis žmogus išsaugojo didelį patriotiškumą, lietuviškumą. Kai 1989 m. susitikome pirmą kartą, jis prisipažino, kad jaučiasi nepatogiai dėl savo pavardės – jis yra Antano Sniečkaus sūnėnas. Man teko ilgai įrodinėti, kad jis pats čia niekuo dėtas. Jis lietuvis, daug nuveikęs moksle – tai svarbiausia. Kiek žinau, mūsų kolega iš Kanados su Lietuvoje gyvenančiais Sniečkais iki 1997 m. nepalaikė ryšių.

Esate labai aktyvus Lietuvos MA narys. Jei teisingai suprantu, tai visų pirma būtent Jūsų dėka šiais metais Lietuvos MA užsienio nariais tapo du iškilūs mokslininkai – biochemikas prof. Karl-Eric Magnusson iš Švedijos, Linčiopingo universiteto, ir štai dabar organinės chemijos atstovas iš Kanados - prof. Viktoras Algirdas Sniečkus.

J. Kulys. Manau, kad Lietuvos MA nario pareiga yra pritraukti kuo daugiau žymių pasaulio mokslininkų, kurie gali padėti ir Lietuvos mokslui. Prof. K.-E. Magnusson labai daug padeda lietuviams mokslininkams, daugelis mūsų jaunų ir talentingų biochemikų jo dėka galėjo tobulintis Švedijoje.

Reikia tik džiaugtis, kad tokio tarptautinio lygio mokslininkai sutinka balotiruotis į mūsų akademijos narius. Šitaip tik stiprėja tarptautinis Lietuvos mokslo autoritetas.