j1.gif - 2682 Bytes

Apie autorių teisių įstatymą

Pabaiga. Pradžia Nr. 18

Anatolijus Lapinskas

Turtinių teisių apribojimai

Išimtinai savo asmeniniam naudojimui, be autoriaus leidimo ir honoraro mokėjimo leidžiama fiziniam asmeniui atgaminti vieną išleisto ar kitaip paskelbto kūrinio egzempliorių. Tačiau šios nuostatos netaikomos atgaminant: architektūros kūrinius statinių pavidalu, knygos tekstą reprografijos būdu, kompiuterių programas (išskyrus teisėtai įsigytų programų atvejus), elektronines duomenų bazes (išskyrus teisėtų naudotojų atvejus).

Citatos pavidalu leidžiama atgaminti nedidelę kūrinio dalį be autoriaus leidimo su sąlyga, kad “toks atgaminimas yra sąžiningas ir jo mastas neviršija citavimo tikslui reikalingo masto”. Cituojant turi būti nurodomas citatos šaltinis.

Be autoriaus leidimo, taip pat leidžiama: kaip pavyzdį mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti nedidelius kūrinius ar trumpą ištrauką su sąlyga, kad toks atgaminimas neviršytų tam tikslui reikalingo masto (būtinai nurodant šaltinį); atgaminti ne pelno tikslu reljefiniu - taškiniu šriftu (akliesiems) teisėtai išleistus kūrinius.

Kūrinį atgaminant reprografijos būdu, bet kuri biblioteka ar archyvas ne pelno tikslu be autoriaus leidimo gali padaryti kūrinio kopiją, jeigu ji bus naudojama moksliniais tikslais arba kad būtų atgamintas netinkamas naudoti egzempliorius.

Už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu autoriai ir leidėjai turi teisę gauti atitinkamą atlyginimą. Tokį atlyginimą moka asmenys ar įmonės, teikiančios reprografijos paslaugas. Atlyginimo dydį ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Be kūrinio autoriaus leidimo, tačiau nurodant, jei tai įmanoma, šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama:

- visuomenės informavimo priemonėse atgaminti straipsnius, paskelbtus laikraštyje ar kitame periodiniame leidinyje, aktualiais ekonomikos, politikos ar religijos klausimais, jeigu autorius neuždraudė tokio atgaminimo;
- informuojant visuomenę apie tuo metu vykstančius įvykius, viešai skelbti politines kalbas, nuomones, paskaitas.

Asmuo, teisėtai įsigijęs kompiuterio programą, be autoriaus leidimo turi teisę pasidaryti vieną programos kopiją ar adaptuoti programą, kad galėtų:

- naudotis šia programa pagal paskirtį;
- atgaminti teisėtą kopiją, jegu ji yra prarasta ar netinkama naudoti;
- nagrinėti ar patikrinti programos veikimą, kad nustatytų programos principus.

Kitiems tikslams kompiuterio programos kopija ar adaptuota programa be autoriaus leidimo negali būti naudojama.

Autoriaus leidimas nėra būtinas, kai reikia atkurti kompiuterio programos kodą ar jį išversti tam, kad būtų galima gauti informaciją, kaip suderinti savarankiškai sukurtą programą ir kitas programas (bet tik asmenims, turintiems licenciją ar teisę naudotis programos kopija). Minėtą informaciją draudžiama naudoti iš esmės kuriant panašią kompiuterio programą, gaminant ir komerciniais tikslais.

Teisėtas duomenų bazės ar jos kopijos naudotojas, be autoriaus leidimo, turi teisę atlikti veiksmus, kad sužinotų duomenų bazės turinį. Viešai paskelbta duomenų bazė gali būti naudojama kaip pavyzdys moksliniams bei kitiems nekomerciniams tikslams.

Autorių teisių galiojimo terminai

Autoriaus turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties, nepaisant kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos. Neturtinės teisės saugomos neterminuotai.

Fizinis ar juridinis asmuo pirmą kartą teisėtai paskelbęs anksčiau nepublikuotą kūrinį, pasibaigus jo autoriaus teisių galiojimo terminui, 25 metams įgyja išimtines turtines teises į kūrinį.

Autorinės sutartys

Greta autorinių sutarčių dėl teisių perdavimo ir autorinių licencinių sutarčių dažniausiai praktikoje pasitaiko autorinės kūrinio užsakymo sutartys. Pagal tokią sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti sutartyje numatytas autoriaus turtines teises į kūrinį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

Nuosavybės teisė į dailės kūrinį, sukurtą pagal autorinę sutartį, pereina užsakovui. Autorinio atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu.

Duomenų bazės teisinės apsaugos (sui generis) nuostatos

Duomenų bazės gamintojas, kuris įrodo, kad sudarydamas duomenų bazės turinį padarė esminių investicijų, turi teisę:

- visą duomenų bazės turinį perkelti į kitą laikmeną;
- viešai skelbti duomenų bazės turinį, platinant jos kopijas, pateikiant kompiuteriniu ryšiu ar kitais perdavimo būdais.

Išimtinė teisė platinti duomenų bazės egzempliorius nustoja galioti į parduotus ir komercinėje apyvartoje teisėtai esančius duomenų bazės egzempliorius.

Duomenų bazės gamintojas negali kliudyti teisėtiems duomenų bazės naudotojams perkelti į kitas laikmenas ar naujai panaudoti nedideles jos turinio dalis, tačiau privalo nepažeisti autorių teisių į kūrinius, kurie sudaro duomenų bazės turinį.

Teisėtas duomenų bazės naudotojas turi teisę panaudoti didesnę jos turinio dalį, kai:

- neelektroninės duomenų bazės turinys perkeliamas į kitą laikmeną asmeniniam naudojimui;
- duomenų bazės dalis pateikiama moksliniais tikslais;
- duomenų bazė perkeliama ir naudojama valstybės saugumo ar teismo interesais.

Duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų nuo duomenų bazės sudarymo. Jei duomenų bazė per šį laikotarpį tapo viešai prieinama, gamintojų teisės saugomos 15 metų nuo viešo paskelbimo dienos. Kokybiškas ar kiekybiškas duomenų bazės pakeitimas suteikia teisę taikyti naują terminą.

Autorių teisių gynimas

Autorių teisių subjektai, gindami savo pažeistas teises, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl teisių pripažinimo, neišmokėto honoraro ir pan. Kolektyvinio administravimo asociacijos, pvz., Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra, dėl jų atstovaujamų autorių teisių interesų be atskiro jų įgaliojimo turi teisę išieškoti autorinį atlyginimą iš kūrinių naudotojų, kurie be licencijos juos naudoja.

Teismas, nustatęs tokį faktą, išieško iš naudotojo 5 kartus didesnį atlyginimą negu priklausytų mokėti. Jeigu asmenys per metus pakartotinai pažeidžia nustatytą kūrinių panaudojimo tvarką, išieškomas 10 kartų didesnis autorinis atlyginimas.

Nuostolių ir materialinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. Vietoj nuostolių atlyginimo autoriaus teisių subjektas gali reikalauti kompensacijos, kuri sudaro 200 - 300 procentų kūrinio pardavimo kainos.

Asmuo, pažeidęs neturtines autoriaus teises, privalo atlyginti moralinę žalą. Atlyginimo dydis nuo 5 000 iki 25 000 litų.

Bet kokie veiksmai, padaryti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir nepažeidę tuometinių įstatymų, nelaikomi teisės pažeidimu.