Prof. Ona Voverienė

Jos darbai baltų lingvistikos klausimais: “Latvių kalbos etimologinių žodynų problemos” (“Methodological Problems of a Derivational Dictionary of Latvian. – Melbourne University Press, 1963”), “Latvių kalbos žodžių morfeminė struktūra” (“Morphemic Structure in Latvian word Formation. – Melbourne: Monash University, 1979”), “Latvių etimologijos žodynas” (“A Derivational Dictionary of Latvian. Bayreuther Beitrage zur Sprachwissenschaft. – Hamburg: Helmut Buske Verlag, 1985”), keletas jos straipsnių ciklų apie latvių ir lietuvių kalbas ir dainas – plačiai žinomi pasaulyje, įtraukti į baltų lingvistikos aukso fondą.

Baiba Matuzale-Kangere gimė 1942 m. kovo 30 d. Valkos miestelyje, Latvijoje. 1944 m. šeima emigravo į Vokietiją, iš jos 1949 m. – į Australiją. Ten Baiba Matuzale baigė mokslus, 1963 m. Melburno universitete įgijo bakalauro laipsnį, 1979 m. – menų magistro ir 1979 m. - filosofijos daktaro laipsnį Monašo universitete. Kurį laiką mokytojavo. 1981 m. tapo Stokholmo universiteto Baltijos studijų centro moksline bendradarbe. Išmoko latvių, lietuvių, lotynų, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų ir švedų kalbas. Dėsto latvių ir lietuvių kalbų kursus Stokholmo universitete, šiems kursams parengė programas ir mokymo metodinę medžiagą. 1994 m. tapo baltų kalbų profesore. 1995 m. išrinkta Latvijos mokslų akademijos užsienio nare.

Nuo 1983 m. prof. Baiba Motuzale-Kangere organizavo 9 tarptautines Baltijos studijų Europoje konferencijas. Iš pradžių buvo tų konferencijų organizacinio komiteto narė, dabar jau keleri metai – tų konferencijų pirmininkė.

Baltijos studijų Europoje konferencijos organizuojamos nuo 1970 m. Jų iniciatorius ir pirmasis Baltijos asociacijos prezidentas buvo Gundar King (Atlantos liuteronų universiteto profesorius). Šios konferencijos organizuojamos kas dveji metai. Jų tikslas – skatinti humanitarinius tyrimus Baltijos šalyse ir jų tematika sudominti pasaulio mokslininkus, operatyviai skleisti informaciją apie tų tyrimų rezultatus ir Baltijos šalių problemas, jas laikyti pasaulio visuomenės dėmesio centre, formuoti Baltijos šalių humanitarinių mokslų įvaizdį pasaulyje.

Prof. Baibos Kangere pastangomis tos konferencijos buvo organizuotos ne tik Švedijoje, bet ir Vokietijoje, Prancūzijoje. 1995 m. Baibos Kangere iniciatyva konferencijos pradėtos organizuoti Baltijos šalyse – 1995 m. pirmoji tokia konferencija įvyko Latvijoje (jos koordinatorius buvo prof. A. Varslavans), antroji 1997 m. Baltijos studijų Europoje konferencija “Vertybės ir normos besikeičiančioje visuomenėje” įvyko Vilniuje (koordinatorė prof. O. Voverienė), trečioji – Stokholme 1999 m. (jos pirmininkė ir koordinatorė prof. Baiba Kangere). Visomis konferencijomis rūpinosi ne tik metodiškai, bet ir finansiškai prof. Baiba Kangere.

Baltijos studijų Europoje konferencijos – tai dideli ir laukiami įvykiai Baltijos mokslo istorijoje. Vien tik paskutiniosiose konferencijose 1989 m. Švedijoje ir Vokietijoje dalyvavo 140 mokslininkų, 1993 m. Švedijoje – 130, 1995 m. Latvijoje – 160, 1997 m. Lietuvoje – 240, 1999 m. Stokholme – 160, iš jų 20 buvo iš Lietuvos.

Teko bendrauti su prof. Baiba Kangere rengiant Antrąją Baltijos studijų Europoje konferenciją, vykusią Vilniuje. Ji rūpinosi, dažnai atvažiuodavo, padėjo tvarkyti programą, net kvietimo tekstą. Stebino jos analitinio proto gilumas, puiki orientacija Lietuvos, Latvijos ir Estijos istorijoje, mūsų mokslininkų darbų žinojimas, pavydėtinas darbštumas. Darbas kartu su ja buvo puiki racionalaus darbo organizavimo pamoka.

Prof. Baiba Kangere už jos didelę meilę ir atsidėjimą mokslui, už Lietuvos mokslo propagavimą pasaulyje, pradedant sovietmečiu, kai tai daryti buvo nepopuliaru ir net rizikinga, už ypač palankaus Lietuvos valstybės įvaizdžio kūrimą pasaulyje garsinant mokslo laimėjimus, jos pasiaukojamą paramą Lietuvos mokslininkams humanitarams ir indėlį į baltų lingvistikos fondą pelnė didžiulę Lietuvos mokslininkų pagarbą, susižavėjimą, pačius švelniausius jausmus ir vietą Lietuvos mokslotyros istorijoje.