Liudas Vakaris

Nakvynėlę gavo Kanadoje

Profesorius keliais šiltais sakiniais apibūdino ir savo tėvus. Jo tėvas buvo veterinaras ir husaras, motina – estė (dar gyva, gyvena Kanadoje). Būsimasis chemikas gimė 1937 m. rugpjūčio 1 d. Kaune, gyveno Laisvės alėjoje, bet šeimai teko išvažiuoti į tėvo gimtinę – Būblelius Šakių raj. 1944 m. visa Sniečkų šeima arkliu tempiamu dengtu vežimu patraukė į Vokietiją. “Kur mes nukeliausim, nakvynėlę gausim,” – tyliai niūniuodavo važnyčiodamas tėvas. Nakvynėlę pavyko gauti Kanadoje.

Būsimasis chemikas išsilavinimą įgijo Kanadoje, bet širdimi ir kultūriškai visada jautėsi esąs lietuvis. Ir dabar jaučiasi. Aišku, visų pirma tėvų dėka, kurie savo mintyse ir prisiminimais visada liko su Tėvyne. Ir savo sūnui sugebėjo perteikti tai, ko jokie universitetai, jokie akademiniai vardai ar mokslo laipsniai gal niekada nepajėgs duoti.

Mūsų tautietis studijavo Alberto ir Kalifornijos universitetuose, daktaro disertaciją (1956 m.) apgynė Oregono universitete. 1979-1997 m. buvo Waterloo universiteto profesorius, nuo 1998 m. – Queen’s universiteto profesorius.

Šiuo metu prof. V. A. Sniečkus yra vienas žymiausių organinės chemijos specialistų, naujos aromatinių ir heteroaromatinių junginių sintezės metodologijos pradininkas. Jis paskelbė per 200 darbų gamtinių ir biologiškai aktyvių organinių junginių sintezės, kryžminio aromatinių struktūrų sujungimo, panaudojant pereinamųjų metalų junginius, organometalinių junginių taikymo ortometalizacijai ir kitose srityse. Chemikas yra daugelio mokslo draugijų, redkolegijų ir komitetų narys arba vadovas, turintis didžiulę mokslo organizacinio darbo bei tarptautinio bendradarbiavimo patirtį. Mūsų tautiečio mokslinė veikla įvertinta Dowello (1959), Baderio (1993), Lemieux (1997) ir kitomis premijomis.

Kaip pavojinga sukeisti pirštines

Kaip pranešėjas žvelgia į organinės sintezės ateitį? Šios srities atstovams teks išrasti naujus metodus ir reakcijas, gerai suprasti teoriją, analizuoti ir optimizuoti tokių reakcijų sąlygas – to negali atlikti kompiuteris. Panašiai kaip gero lietuviško valgio neįmanoma pagaminti be tam tikros patirties ir sugebėjimų. Todėl būtinai reikės pasitelkti naujų idėjų, naudoti kompiuterinius metodus, analizuoti ir, kaip pasakė svečias, “nuolat priimti naujos architektūros molekulių iššūkį”.

Nuolat didėja naujų sintetinių vaistų poreikis, daugelis jų gaminami chiralinių molekulių pagrindu. Tačiau tų junginių tik vienas iš veidrodinio atspindžio variantų yra veiksmingas. Dar daugiau: kairės ir dešinės rankos “pirštinių” neskyrimas atvedė prie tragedijos, kurią sukėlė talidomidas. Šis naujas vaistas buvo duodamas nėščioms moterims, norint numalšinti skausmą. Pasirodo, jog talidomido kairiojo sukinio molekulė nėra toksiška, o dešiniojo sukinio molekulė sukelia apsigimimą. Tačiau visa tai pastebėta pernelyg vėlai, žmonijai užmokėjus pernelyg didelę kainą.

Pasitelkiant spektroskopiją atliekama mažų medžiagos kiekių analizė, nauji kataliziniai metodai leidžia vartoti nedidelius reagentų kiekius, kurie gali būti panaudojami daug kartų. Pagaliau sukūrus naujus kombinuotos sintezės metodus pavyksta gauti daug įvairių junginių, pasitelkiant mechaninius įrenginius bei robotus. Visa tai padeda rasti ir naujų vaistų struktūras. Tačiau chemikai sintetikai vis viena reikalingi, norint tas naujas molekules kurti, tobulinti ir, jeigu pasirodys naudingos, gaminti dideliais kiekiais.

Kai kas tvirtina, kad chemikai organikai gali sukurti bet kokią molekulę. Kitų nuomone, chemikai tėra patarnautojai, kitas mokslų sritis aprūpinantys medžiagomis, kurias naudodami tų sričių mokslininkai pelno Nobelio premijas... Kas teisus, pranešėjas nesiekė įminti, tačiau pabrėžė, jog naujų sintezių kūrimas ir paieška yra labai svarbi moksliniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Regis, kad geriausia kiekvienos iš 30 ar 40 stadijų pramoninė sintezė gali būti atlikta su 90 proc. išeiga. Tai pastebėjo Nobelio premijos laureatas D. H. R. Barton dar 1977 m., ir šis požiūris tebelieka aktualus, ypač matant ne itin didelius laimėjimus, sintetinant tokius junginius, kaip taksolas ar pan.

Ateities horizontai

Tai simetrinės sintezės srityje metodų paieška, kaip paveikti kairiojo ir dešiniojo sukinio molekules, kad jos virstų vienos rūšies, netoksiškomis molekulėmis.

Pramonėje bus plačiau taikomos biotransformacijos (naudojamos nuo penicilino, antibiotikų atradimo). Bus siekiama gauti naujų efektyvesnių ir aplinkai nekenksmingų reagentų, taip pat kietafazių mažais kiekiais įkapsuliuotų ir vandenyje stabilių reagentų.

Toliau vystant kombinuotą sintezę – svarbu siekti glaudesnio chemikų ir inžinierių bendradarbiavimo, taikant informatikos, robototechnikos ir kt. galimybes. Kombinatorinė technika sintezės laboratorijoje tampa įprasta, siekiant optimizuoti naujus metodus, ieškant naujų, pvz., katalizatorių, kurie dažnai yra chemikų galimybes ribojantys veiksniai.

Pramoninė chemija toliau glaudžiai siesis su cheminėmis technologijomis, praktiniu tų procesų supratimu ir kai kurių medžiagų sinteze. Pasak prof. V. A. Sniečkaus, tai sritis, kur Lietuvos chemikai gali daug prisidėti, pvz., kuriant perspektyvius naujus vaistus.

Gyvename jaudinančiu metu, - teigė mūsų svečias, – todėl nereikia eikvoti laiko, kartojant ir tobulinant, kas buvo padaryta. Reikia suderinti jėgas, panaudoti sukauptą informaciją apie sintezės metodus, ir visa tai panaudoti siekiant pagerinti žmogaus gyvenimą.

Prof. V. A. Sniečkus užsiminė tik keliais žodžiais (gal iš kuklumo) apie losartoną. Vaistas sukurtas laboratorijoje, kurioje dirba ir mūsų tautietis, o šį komercinį vaistą tonomis gamina “DuPont” ir “Merch” farmacinės kompanijos. Vaistas gelbsti žmonių gyvybes sutrikus širdies veiklai.

Inauguracijos paskaitą prof. V. A. Sniečkus baigė, kaip ir pradėjo, pateikdamas keletą asmeniškų įspūdžių. Kai 1997 m.pirmą kartą atvyko į Lietuvą, nežinojo, kad bus ir antras kartas. Šį kartą – visai kita padėtis, nes prelegentas žino, jog trečias kartas tikrai bus. Mat su Eugenijumi Butkumi, Juozu Kuliu, Algirdu Šačkumi organizuoja tarptautinę konferenciją “Baltijos organinė sintezė”, kuri 2000 m. birželio mėn. vyks Vilniuje.

O paskutinė profesoriaus parodyta skaidrė – tas vėl sugrįžimas nuo ko ir buvo pradėta. Ant žirgo sėdi pasitempęs raitelis. Tai husaras ir veterinarijos gydytojas mūsų svečio profesoriaus tėvelis Būbleliuose.

Ar reikia sakyti, kad ši nuotrauka labiausiai sujaudino Lietuvos MA prezidentą akad. Benediktą Juodką? Juk jo tėvas, pasirodo, taip pat buvo veterinarijos gydytojas. O žmona – estė.