100 METŲ SUKAKTYS
Iškilusis kultūros darbštuolisDr. Libertas KlimkaSpalio 16-ąją (sen. st.) Strumilių kaime Panemunėlio valsčiuje (Rokiškio raj.) gimė žymus kraštotyrininkas ir bibliofilas Petras Jakštas (1899 10 30 1988 11 14). Vaikystėje kunigo švietėjo J. Katelės paskatintas visą gyvenimą siekė mokslo žinių; pats rinko kraštotyros medžiagą į mokslo aruodus. 1920-1941 m. tarnaudamas Lietuvos kariuomenėj, P. Jakštas daug pasidarbavo, išaiškindamas ir tvarkydamas lietuvių karių kapus. 1934 m. jam buvo pavesta ypatinga misija pargabenti nežinomojo kareivio, kritusio Latvijoje, palaikus į Kauną. Karininkas P. Jakštas redagavo Kario žurnalą. Daug rašė karybos klausimais į Lietuviškąją enciklopediją, 1939 m. išleido Lietuvos karinės spaudos bibliografinę apžvalgą. Buvo XXVII knygos mėgėjų draugijos narys nuo pat jos įkūrimo. Du kartus gyvenime surinko didžiulę lituanistinę biblioteką; pirmąją 7000 tomų 1945 m. sudegino rusų kareivos.Pokario metų apystovos vertė P. Jakštą gyventi pusiau legaliai, daugiausia Latvijoje, kol 1955 m. apsistojo Šilutėje. Dirbo kelių valdyboje, visą laisvalaikį skirdamas knygai ir kraštotyrai. Svetingai sutikdavo visus, atvykstančius pažinti Pajūrio krašto; buvo nepakartojamas ekskursijų vadovas. Būdamas pats aukštaitis, pamilo šį kraštą, gebėjo suprasti šišioniškių būdą ir gyvenimo nuostatas. P. Jakštas išties daug nuveikė, kad šio regiono istorinė praeitis būtų įamžintą straipsniuose, kraštotyros darbuose, plačiau atsispindėtų muziejaus ekspozicijoje. Jo žinių reikėdavo mokslininkams, o ir paties kraštotyrininko darbai neabejotinai buvo mokslinio lygio. Svariausias to įrodymas monografija Senoji Šilutė, išėjusi 1994 m., deja, jau po autoriaus mirties. Šią knygą puošia subtilūs Evos Labutytės grafikos lakštai, tarsi brendantys per amžių ūkanas. Daug kitų P. Jakšto darbų liko nepublikuotų. Jo vertingą archyvą saugo Vilniaus universiteto biblioteka. Sukakties proga čia atidaryta iškiliajam kultūros darbštuoliui skirta paroda. |