Roma Mokolaitė

Europos Komisijos atstovės Annos Remond pranešimas buvo skirtas pristatyti Penktąją (1999–2002 m.) struktūrinę ES mokslinių tyrimų ir plėtojimo programą. Ji pasakojo, kaip ES pasirengusi remti ne tik ES narių, bet ir besirengiančių į ją įstoti kito tūkstantmečio pradžioje šalių mokslo ir technologijų sritis. Anna Remond pasveikino Lietuvą, priėmusią sprendimą dalyvauti šioje didžiausioje ES mokslinių tyrimų programoje kaip pilnateisė narė. Ji aiškino apie galimybes mokslininkams, inžinieriams, verslo atstovams įsitraukti į ES mokslo ir tyrimo veiklos programas. Jei šalys, kurios siekia įsitraukti į ES, norinčios atnaujinti savo ūkį, infrastruktūrą, pagerinti gyventojų gyvenimo sąlygas, sėkmingai dalyvaus programose, valstybė turės dvigubą naudą, nes lėšos skiriamos ne tik šalies mokslo tyrimų institutams ar universitetams, bet ir smulkiam bei vidutiniam aukšto technologinio lygio verslui skatinti. Aktyviai dalyvaujant, tai šaliai būtų sukuriamos sąlygos greičiau integruotis į ES, kelti bendrą mokslo lygį ir technologinę galią.

Į Lietuvos mokslininkų renginį pasveikinti šventės proga ir papasakoti apie savo šalies mokslininkų organizacijos veiklos raidą ir mokslą atvykęs Estijos mokslininkų asociacijos pirmininkas Urmas Tartes išsamiai apibūdino šios šalies mokslo reformą, valstybės skiriamą dėmesį, finansavimo šaltinius, sėkmingai plėtojamas programas, mokslo ir studijų administravimo ir valdymo struktūrą. Estijoje mokslui skiriamos lėšos iš biudžeto taip pat nepakankamos. Ir Estijoje mokslininkams verstis įmanoma tik ieškant papildomų finansavimo šaltinių. Todėl dalyvaujama tarptautinėse programose, stengiamasi gauti paramą, daugiausia iš Švedijos, taip pat Europos Bendrijos ir kt.

Kolegos iš Lenkijos ir Latvijos į renginį neatvyko. Bet Latvijos mokslininkai nudžiugino atsiųsdami sveikinimo telegramą, joje primindami mūsiškiams, kad ir jie yra panašaus likimo, turi neatidėliodami rūpintis, kaip išspręsti finansavimo problemas ir kitiems metams laimėti labai trūkstamų lėšų, todėl kartu pasidžiaugti lietuvių mokslininkų švente negali. Jų sveikinimo telegramą perskaitė Lietuvos mokslininkų sąjungos instituto direktorius habil. dr. Stepas Janušonis.

“Lietuviai mokslininkai ieško pasaulyje ryšių ir perspektyvų” - šia tema skaitydamas pranešimą, Amerikos lietuvis dr. Vytautas Narutis sakė , kad lietuviams mokslininkams – ir amerikiečiams, ir tėvynainiams Lietuvoje - reikia neprarasti užsimezgusių ryšių, kokie jie nebūtų – Amerikos lietuvių su Lietuvos mokslininkais, išeivijos mokslininkams tarpusavyje bei neseniai atvykusiems į Ameriką iš Lietuvos, kurie daugiausia jauni mokslininkai. Amerikoje tikimasi, kad jie, gavę mokslinę paramą ir naudą, grįš į gimtinę. Ir jiems visiems turi būti svarbu kolegiškai bendrauti su kitų tautų mokslininkais. Lietuvai svarbu išsaugoti talentus, todėl amerikiečiai labai suinteresuoti lietuvius remti ir deda pastangų, kad ryšiai nenutrūktų. Amerikoje mokslą remia profesinės sąjungos ir didelės kompanijos, kurių užmačios, vykstant resursų pasiskirstymui, keičiasi. Tad reikia pasinaudoti visomis pasitaikiusiomis progomis.

Lietuvai siekiant narystės ES, lietuvių mokslininkų ryšiai su amerikiečiais, manoma, savaime silpnės, bus svarbi Europos šalių mokslo įtaka, didesnė finansinė parama. Tai suprantama, bet būtų padaryta klaida, jei Amerikoje užmegzti ryšiai imtų silpnėti.

Pranešime V. Narutis pabrėžė, kad Pasaulio lietuvių simpoziumas labai svarbus, ir labai džiaugiasi, kad kitais metais XI Pasaulio lietuvių simpoziumą ketinama rengti Lietuvoje. Simpoziumas vienijo mokslininkų išeiviją per pokario metus ir darė bei daro įtaką dabar, visaip remia Lietuvos mokslininkus. Ypač daug padėjo Vytauto Didžiojo universitetui, kurio net du rektoriai buvo Amerikos lietuviai.

Toliau pagal darbotvarkę pranešimą skaityti turėjo Kauno technologijos universiteto mokslo reikalų prorektorius A. Lukoševičius.Tačiau jis turėjo išvykti, pranešimą, nurodydamas jo tezes, paprašė parengti Senato pirmininką prof. Zigmą Beresnevičių.

Kongrese Z. Beresnevičius kalbėjo apie mokslo vaidmenį Lietuvos universitetuose bei universitetų misiją. Jo turimais duomenimis, 1998 m. pabaigoje 14 Lietuvos universitetų studijavo 74532 studentai, kuriems dėstė 7188 dėstytojai. Tai išeina vienas dėstytojas dešimčiai studentų. Bet iš tikrųjų šis skaičius yra nuo 3,2 iki 14,2. Jį lemia universitetų specifika, tradicijos. Kalbėdamas apie pamainos ugdymą, pranešėjas atkreipė dėmesį į doktorantūros padėtį. 1875 doktorantų (1998 m. duomenys) yra per mažai universitetuose norint pakeisti senąją kartą. Reikia neužmiršti ir to, kad dalis jų neužbaigia studijų ir eina ieškoti lengvesnės duonos.

Analizuojant oficialius duomenis, pagal kuriuos įvertinama, kaip universitetuose atliekami reikšmingi, perspektyvūs bei produktyvūs darbai, buvo konstatuota, kad tik trijų universitetų – Kauno medicinos, Kauno technologijos ir Vilniaus – dalis darbų pavyzdingai įvertinti kaip perspektyvūs ir reikšmingi, o produktyvumas šitaip įvertintas ir dalies Vytauto Didžiojo universiteto atliekamų darbų. Apie universiteto vaidmenį ir svarbą klaidinga spręsti pagal parašytų mokslo darbų, publikacijų skaičių ar net pagal citavimo indeksą. Neseniai žurnale “Mokslas ir technika” pasirodžiusi žinutė, kad Vilniaus universitetas pagal publikacijų skaičių dukart aplenkia visas 14 Lietuvos aukštųjų mokyklų kartu sudėjus, yra netiksli. Palyginus vien VU ir KTU, neįskaitant kitų aukštųjų mokyklų, produktyvumo santykis yra ne toks. Lengviausiai nusakomi universitetų ryšiai ir ekonominė padėtis. Tačiau ir ji nėra patenkinama. Visiems universitetams verstis padeda papildomos lėšos, kurios gaunamos atliekant Lietuvos bei užsienio valstybių finansuojamas programas, nemažos sumos - už užsakomuosius darbus.

Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas dr. Vygintas Gontis, užbaigdamas darbotvarkėje numatytus pranešimus, sakė, kad, kylant nerimui dėl mokslo padėties ir vaidmens valstybės gyvenime, šventiška nuotaika tarsi išsisklaido, bet, spręsdami užgriuvusias problemas, turėtume telktis veikti vieningiau. Todėl kviestų glaudžiau bendradarbiauti visas mokslo ir studijų institucijas.

LMS, būdama nepriklausoma organizacija, iš valstybės negaudama lėšų savo veiklai, gali jaustis savarankiška ir nesitaikstyti prie kokios nors politikos. Todėl, ne kartą gindama mokslo ir studijų bei mokslininkų interesus, LMS reiškė nepriklausomą nuomonę. Tačiau kitos mokslo ir studijų institucijos, norėdamos turėti stipresnę organizaciją, kuri gintų jų interesus, turėtų palaikyti LMS ir finansiškai.

LMS, ieškodama savo vietos Lietuvos mokslo ir studijų sistemoje, jokiu būdu nekartoja kitų čia veikiančių organizacijų ar institucijų veiklos, išsiskiria iš jų kaip organizacija, jungianti visus mokslininkus, nesvarbu, kokios jie būtų specializacijos, kokia būtų jų darbo vieta, mokslo vardai ar užimamos pareigos. Organizaciniai principai yra labai demokratiški, suteikiantys galimybę kiekvienam organizacijos nariui veikti jos vardu. Dažnam mokslininkui veikimas LMS vardu tampa vienintele priimtina galimybe įgyvendinant savo kūrybinius sumanymus.

Šiaulių mokslininkai vienijasi LMS skyriuje “Salduvė”, kurio didžiąją dalį sudaro Šiaulių universiteto mokslininkai. Tai vienas didžiausių LMS skyrių, kuriam priklauso 124 nariai. Svarbiausia skyriaus veikla – užsakomieji moksliniai tyrimai. Labai svarbi jų veikloje ekologinė tematika. Skyrius savo nariams organizuoja turistines išvykas, užsienio kalbų kursus, rengia konferencijas, leidžia monografijas, vadovėlius. “Salduvė” parengė Lietuvos mokslininko etikos kodeksą.

LMS skyrius “Termo” jungia Termoizoliacijos instituto darbuotojus. Daug dėmesio skiriama užsakomiesiems moksliniams tyrimams, palaikomi glaudūs ryšiai su Lietuvos įmonėmis, teikiama joms mokslinė ir techninė bei konsultacinė pagalba. Skyrius specializuojasi šilumos agregatų tobulinimo srityje.

LMS skyrius “Technika” veikia Vilniaus Gedimino technikos universitete. Skyrių sudaro 58 nariai, kurie dalyvauja moksliniame darbe pagal daugelį mokslo krypčių, rengiamos mokslinės konferencijos, seminarai. Skyriaus nariai dalyvauja rengiant ir svarstant Aukštojo mokslo įstatymo projektą. Ginant skyriaus narių socialinius ir profesinius interesus, parengta kolektyvinė sutartis su universiteto administracija.

Puslaidininkių fizikos institute veikia LMS skyrius “Vionika”. Tai bene labiausiai socialinių garantijų gynimu besirūpinantis LMS skyrius. Nuolat rengiami aktualiausių mokslo valdymo ir finansavimo problemų aptarimai. Skyrius neužmiršta paminėti ir svarbiausias valstybingumo atkūrimo datas ir įvykius. Susirinkimuose priimti pareiškimai skelbiami spaudoje, siunčiami valstybės institucijoms ir todėl daro nemažą įtaką formuojant valstybės mokslo politiką.

LMS skyrius “Gyvūnų ekologija” veikia Ekologijos institute. Jis rengia seminarus, diskusijas ekologine tematika, skirtas plačiai visuomenei. Dėl to rengiamos paraiškos gauti finansavimo lėšų iš įvairių šaltinių.

LMS skyrius “Botanika” veikia Botanikos institute. Jis vykdo užsakomuosius mokslinius tyrimus, kuria informacines sistemas, kurios būtinos plėtojant skyriaus mokslininkų bendradarbiavimą.

LMS skyrius “Aplinkos apsaugos inžinerijos centras” jungia mokslininkus, siekiančius įgyvendinti aplinkos apsaugos projektus ir programas. Centro tikslas – skatinti išsaugoti gerą Lietuvos kraštovaizdžio ir aplinkosaugos būklę. Daug dėmesio skiriama visuomenės švietimui, dėl to dalyvaujama tarptautinėse organizacijose. Centras kuria mokslinę aplinkosaugos videoteką.

LMS grupė “Onkologija” veikia Lietuvos onkologijos centre. LMS nariai daug prisideda prie mokslinių tyrimų plėtros Lietuvos onkologijos centre. Rūpinamasi ir jaunųjų mokslininkų veikla, prie LMS įsteigtas Jaunųjų mokslininkų skyrius. Daug dėmesio skiriama skleidžiant žinias apie vėžį ir jo prevenciją.

Geologijos institute beveik visi mokslo darbuotojai yra LMS nariai, sudarantys atskirą grupę. Geologijos mokslo išsaugojimas yra tapęs bendru instituto administracijos ir LMS grupės uždaviniu. Veikdami kartu, nelengvomis ekonominėmis sąlygomis Geologijos instituto mokslininkai sugeba atlikti labai plataus masto geologinius tyrimus.

V. Gontis, apžvelgęs LMS sudėtį ir veiklos būdus, supažindino su Mokslininkų sąjungos institutu, kurį LMS įsteigė 1995 metais. Institutas vykdo įvairius užsakomuosius mokslinius tyrimus bei specializuojasi saulės energijos technologijų srityje. Institutas koordinuoja rengiamą valstybinę Saulės energijos programą, čia veikia Informacijos centras, kuris informuoja Lietuvos mokslininkus apie naujoves šalyje ir užsienyje bei padeda leisti socialinių politinių mokslų žurnalą “Revue Baltique”.