Dr. Aldona Vasiliauskienė

1772 m. dvarininkas Pranciškus Kamarauskas Kvetkuose, netoli Latvijos sienos, į šiaurę nuo Papilio, pastatė medinę bažnyčią, mat jau 1762 m. čia buvo įkurtas Reguliariųjų atgailos karininkų vienuolynas, o 1769 m. vyskupas Masalskis įkūrė parapiją.

Antrojo pasaulinio karo metu ant šventoriaus numesta bomba išdaužė bažnyčios langus, apgadino stogą, sienas. Pokario metais daug jaunų vyrų buvo partizanai, nemažai jų žuvo, daug parapijiečių buvo išvežta į Sibirą. Tuo metu Kvetkuose klebonavo kun. Antanas Petrauskas. Po jo nuolatinio klebono Kvetkai neturi iki šių dienų. Parapija aptarnaujama Papilio klebono.

Nuo 1998 m. birželio 26 d. vyskupo skyrimu Papilio klebonu tapęs kun. Virgilijus Liuima aptarnauja ir Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo parapiją. Energingas klebonas greitai pastebėjo, kad medinei bažnyčiai reikalingas kuo skubesnis remontas – viršutinis bokštas, šiaip jau lyg ir nepastebimas, labai pasviręs – nuo rūsiuose susikaupusios drėgmės papuvę apatiniai sienos balkiai.

Ruošdamasis bažnyčios remontui, tarp įvairių nereikšmingų popierių klebonas rado 23 bažnytines rankraštines knygas, su kuriomis supažindino šio straipsnio autorę. Tai unikalūs parapijos bei Lietuvos bažnyčios istorijos dokumentai, jais gali naudotis asmenys, sudarinėjantys giminės genealoginį medį.

Knygos pirmieji įrašai datuoti 1772 m. – bažnyčios pastatymo metais, vėliausi įrašai siekia 1903 m., tad dokumentų chronologija labai plati.

Visos knygos didelio formato, nors lapų skaičius skiriasi: pora knygų nesiekia pusės šimto lapų, kelios yra daugiau nei šimto, tačiau daugiausia tokių, kuriose 80-100 lapų (kelios knygos numeruotos – numeracija žymima dešiniajame viršutiniame lapo kampe). Skiriasi ir popierius – daugelyje knygų stebimi vandenženkliai. Knygos įrištos į kartoninius viršelius, kurių nugarėlė aptraukta oda. Oda aptraukti ir daugelio knygų viršelių kampučiai. Keliose knygose stebimi odinių knygos surišimų likučiai.

Knygos skiriasi ir kalbos atžvilgiu. Vienose jų rašyta lenkų, kitose - rusų ar lotynų kalbomis. Tačiau kai kuriose knygose yra įrašų visomis kalbomis. Reikia pasakyti, kad rasta įrašų ir lietuvių kalba - tai perrašyti vysk. Motiejaus Valančiaus bažnyčioms išsiuntinėti raštai.

Skirtingas ir rašymo principas. Kai kuriose knygose rašyta į specialius atspausdintus formuliarus, kitur rašantysis pats braižė specialias grafas ir į jas rašė. Tačiau yra knygų, kuriose tekstas rašytas ištisai. Deja, ne visos knygos prirašytos, ne vienoje jų palikta nemažai tuščių lapų. Yra knygų, kuriose rašyta iš abiejų knygos galų.

Knygose yra įvairių atspaudų, keliose jų – raudono vaško antspaudai sutvirtina knygos įrišimą.

Pagal turinį knygas galima suskirstyti į kelias grupes, apimančias skirtingus laikotarpius. Penkios krikšto metrikų knygos apima 1780-1860 m. 1827-1903 m. apimančiose knygose skaitome ikisantuokinius liudijimus; yra ir santuokos registraciją liudijanti knyga. Trys knygos suteikia duomenų apie parapijos gyventojus 1829-1862 m. 1772-1848 m. Kvetkų parapijoje mirusieji surašyti trijose knygose. Įdomi 1777 m. bažnytinių pajamų registracijos knyga, 1878-1899 m. išsiųstų ir išduotų bažnytinių dokumentų knyga. Bažnyčios istorijos Lietuvoje tyrimams svarbi gautų dokumentų registracijos knyga, nes čia pateiktas ir tų raštų turinys. Šias unikalias rašytines knygas, norint sudaryti palankias joms saugoti sąlygas (kelias jų jau dabar būtina restauruoti), klebonas Virgilijus Liuima ruošiasi perduoti saugoti Biržų muziejui, tikėdamasis, kad minėti istorijos šaltiniai greitai susilauks deramo mokslininkų dėmesio, paskatins Kvetkų parapijos studijoms, pasitarnaus asmenims, besidomintiems savo giminės istorija.