MOKSLO LIETUVA Nr 11 (257) 2002 m. birželio 6 - 19 d.

Kaip sodininkas puoselėja fizikos daigus

Gegužės mėnesį, ievoms ir sodams žydint, tyliai atsėlino ir praslinko fiziko ir nuoširdaus šio mokslo populiarintojo prof. habil. dr. Romualdo Karazijos 60-metis. Pats žydėjimas ir jubiliatui, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausiajam moksliniam bendradarbiui, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriui, Lietuvos mokslų akademijos nariui korespondentui, 1995 m. Lietuvos mokslo premijos laureatui, kuris jau spėjo subrandinti ir ne vieną vertingą kūrybos vaisių.

Pirmiausia tai pasakytina apie R. Karazijos monografijas: Laisvųjų atomų rentgeno ir elektronų spektrų teorijos įvadas (1987, į anglų kalbą išversta 1996) bei Atomų dydžių sumos ir vidutinės spektrų charakteristikos (1991).

Plačiajai visuomenei R. Karazija gerai pažįstamas kaip puikių mokslo populiarinimo knygų autorius. 1977 m. pradėjęs rašytojo ranką miklinti knyga Šimtas fizikos mįslių, R. Karazija net ir rimtajame fizikos moksle sugebėjo atrasti daug linksmumo, žaismės ir humoro. Tai įrodė 1982 m., išspausdinęs Linksmąją fiziką. Atradęs savąjį fizikos populiarintojo pašaukimą toliau kelerius metus iš eilės džiugindavo skaitytojus vis naujomis knygomis. 1983 m. pasirodė Neregimųjų spindulių pėdsakais, 1984 m. – Vaivorykštės spalvos. Ketverius metus mokėsi (gal iš Archimedo?) kelti Žemę, o išmokęs ir kitiems išdėstė 1988 m. pasirodžiusioje knygoje Kaip pakelti Žemę. Išsivadavęs iš Kasdienių paslapčių (išspausdinta 1993 m.) vėl grįžo prie savo kūrybinės veiklos pradžioje nagrinėtų dalykų, kurie spiralei padarius ratą virto knygomis Fizikos mįslės bei Linksmoji fizika ir jos taikymas poezijoje, politikoje ir parapsichologijoje (abi 1999 m.). Domėjimasis parapsichologija mūsų fizikui, matyt, neliko be pasekmių, nes nugramzdino kuriam laikui į šešėlių pasaulį, iš kur, kaip ir dera kūrėjui, jis sugrįžo su nauja knyga Šviesos ir šešėlio paslaptys (2000).

Niekaip negalima pamiršti, kad R. Karazija yra ir vadovėlių autorius, parašęs gerai vertinamą Fiziką humanitarams (1 d. – 1996, 2 d. – 1997). Mėgdamas sodininkystę R. Karazija ir fizikos moksle, kaip matome, yra tikras sodininkas: jis skiepija meilę fizikai tarp moksleivių ir žmonių, kurie renkasi kitą, humanitarinės saviraiškos kelią.

Didelį įspūdį akademinės bendruomenės nariams padarė R. Karazijos paskaita XX a. fizika, kurią jis kovo 25 d. skaitė Lietuvos mokslų akademijoje. Pagal susiklosčiusią tradiciją Lietuvos MA nariai savo jubiliejus pažymi paskaita per akademinius skaitymus. Tikriausiai iš kuklumo R. Karazija šią savo prievolę paankstino beveik dviem mėnesiais, skaitydamas tarsi avansu, gal nenorėdamas sureikšminti savo asmens ir paties jubiliejaus. Kad šiam žmogui būdingas didelis kuklumas, sutiks kiekvienas, kuris bent kiek pažįsta R. Karaziją. Bet tai nėra pakankama priežastis šio mūsų fiziko gražaus jubiliejaus nepastebėti, praleisti negirdomis. Būtų labai neteisinga. Todėl sveikindami jubiliatą linkime vieno: parašyti daug naujų ir gerų knygų. Pagaliau tai juk bus ir dovana mums patiems bei kiekvienam šalies skaitytojui.

Gediminas Zemlickas