LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS Nr 16 (262)
2002 m.  rugsėjo 19 - spalio 2

 

 

Perkopęs Andus sugrįžta į Tėvynę (1)

 

 Li­gi šiol vi­sur vė­la­vu­sius lie­tu­vius, ku­rių lė­ta­pė­diš­ku­mas jau vir­to ko­ne prie­žo­džiu, at­ro­do, pa­gau­na di­de­lių grei­čių azar­tas. Sku­bė­ti mus ver­čia pats gy­ve­ni­mas, ku­rį vy­tis, pa­si­ro­do, daug sun­kiau, ne­gu ženg­ti ko­ja ko­jon. Prieš 3 me­tus mi­nė­ję Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus 200 gi­mi­mo me­tų ju­bi­lie­jų, to­li gra­žu ne­iš­nau­do­jo­me vi­sų ga­li­my­bių ir ne­įvyk­dė­me vi­sų sa­vo prie­der­mių Lie­tu­vos dai­niui. Šie­met ki­tas toks pat ju­bi­lie­jus: pa­sau­lis pri­si­me­na ir mi­ni pir­mo ryš­kio moks­lo žvaigž­dės, ge­o­lo­go, mi­ne­ra­lo­go, et­no­lo­go, il­ga­me­čio Či­lės uni­ver­si­te­to Sant­ja­ge rek­to­riaus (1867–1883) ir Či­lės Res­pub­li­kos gar­bės pi­lie­čio Ig­no­to Do­mei­kos (1802–1889) gi­mi­mo dvie­jų šim­tų me­tų su­kak­tį. UNES­CO spren­di­mu šie me­tai pa­skelb­ti Ig­no­to Do­mei­kos me­tais. Pran­cū­zi­jo­je, Či­lė­je, Len­ki­jo­je, Bal­ta­ru­si­jo­je ir Lie­tu­vo­je šia pro­ga  įvy­ko ir dar vyks daug reikš­min­gų moks­lui ir kul­tū­rai įvy­kių.

Ga­li­ma tik įsi­vaiz­duo­ti, ko­kią įsta­bią kny­gą bū­tų ga­li­ma pa­ra­šy­ti apie vi­sus tuos ren­gi­nius ke­tu­rio­se vals­ty­bė­se, de­ja, nė­ra žmo­gaus, ku­ris su­ge­bė­tų vi­sur pa­bū­ti ir api­ben­drin­tų, kaip skir­tin­go­se ša­ly­se mi­ni­mas ir ger­bia­mas pa­sau­lio moks­lui ir kul­tū­rai nu­si­pel­nęs žmo­gus. Ne­bent tai bū­tų Kro­ku­vos Jo­gai­los uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos ko­le­gi­jos prof. Zdzis­la­vas Ja­nas Ry­nas (Zdisław Jan Ryn), ku­ris jau 28 kar­tus yra bu­vęs Či­lė­je. Be­je, ne tik bu­vęs, bet ir ten dir­bęs kaip Len­ki­jos Res­pub­li­kos am­ba­sa­do­rius, 1991–1996 m. sie­kęs at­kur­ti di­plo­ma­ti­nius Len­ki­jos ir Či­lės san­ty­kius, pra­ėjus be­veik 12 me­tų po ka­ri­nės dik­ta­tū­ros. Z. J. Ry­nas iš sa­vo ir Či­lės vals­ty­bių bu­vo ga­vęs tei­sę kar­tu su am­ba­sa­do­riaus pa­rei­go­mis at­lik­ti ir moks­li­nį dar­bą – jis ty­ri­nė­jo Či­lės vals­ty­bi­nius ir pri­va­čius ar­chy­vus rink­da­mas me­džia­gą apie Ig­no­tą Do­mei­ką, o šie­met su­da­rė ir iš­lei­do nuo­sta­bią kny­gą* Ig­no­tas Do­mei­ka – pa­sau­lio pi­lie­tis.

--------------------------------

*Ryn, Z. J. Ig­na­cy Do­me­y­ko. Oby­wa­tel świa­ta. Ig­na­cio Do­me­y­ko. Ciu­da­da­no del mun­do, The Ja­giel­lo­nian Uni­ver­si­ty Press, Kraków 2002.

 

Grą­ži­na­me sko­lą  Ig­no­tui Do­mei­kai

Tik­riau­siai vie­nas bruo­žas yra ben­dras vi­soms tau­toms, ku­rios Ig­no­tą Do­mei­ką va­di­na sa­vu ir tu­ri tam vi­siš­ką tei­sę: tai di­džiu­lė mei­lė šiam žmo­gui, jo at­mi­ni­mui ir dar­bams. Tie dar­bai se­niai per­žen­gė vie­nos ša­lies ri­bas, yra vi­sos žmo­ni­jos pa­li­ki­mas. Žmo­ni­ja ati­duo­da sa­vo pa­gar­bą šiam di­džiam moks­li­nin­kui ir pa­sau­lio pi­lie­čiui, grą­ži­na sa­vo­tiš­ką sko­lą.

Mū­sų sko­la Ig­no­tui Do­mei­kai di­džiu­lė, ko ge­ro, di­des­nė už ki­tų tau­tų. Var­gu ar ją ga­li iš­pirk­ti ir šių ju­bi­lie­ji­nių me­tų dar­bai. Su­ma­žin­ti – taip, nes pa­da­ry­ta kaip nie­ka­da daug reikš­min­gų da­ly­kų. Jei­gu ne­ži­no­tu­me, kas da­ro­ma ir pa­da­ry­ta Len­ki­jo­je, jei­gu ne­bū­tų te­kę da­ly­vau­ti ir sa­vo aki­mis ma­ty­ti, kaip Ig­no­to Do­mei­kos at­mi­ni­mas ger­bia­mas ir įam­ži­na­mas kai­my­ni­nė­je Bal­ta­ru­si­jo­je, iš ku­rios ir ki­lęs šis moks­lo mil­ži­nas, gal ir kil­tų drą­sos sa­ky­ti, jog Lie­tu­vo­je pa­da­rė­me jau pa­kan­ka­mai. De­ja, tai tik pra­džia, ge­ras star­tas. Vi­sa dis­tan­ci­ja prie­ša­ky­je, ir ne vie­nos kar­tos žmo­nėms ją lem­ta įveik­ti.

Vil­niaus uni­ver­si­te­te or­ga­ni­za­ci­nis ko­mi­te­tas, skir­tas I. Do­mei­kos 200 me­tų su­kak­čiai pa­žy­mė­ti, va­do­vau­ja­mas lai­ki­nai rek­to­riaus pa­rei­gas ei­nan­čio prof. Be­ne­dik­to Juod­kos, dir­bo ko­ne pus­an­trų me­tų, kai Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė su­da­rė vals­ty­bi­nę ko­mi­si­ją šio ju­bi­lie­jaus ren­gi­niams reng­ti. Vals­ty­bi­nei ko­mi­si­jai va­do­va­vo LR švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Al­gir­das Mon­ke­vi­čius, o jo pa­va­duo­to­ju bu­vo vi­ce­mi­nist­ras Ri­man­tas Vait­kus. Į dar­bą įtrau­kus daug vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų bei in­te­lek­ti­nes pa­jė­gas, rei­ka­lai pa­ju­dė­jo, įga­vo pla­tų mas­tą. La­bai svar­bu, jog bu­vo pa­lai­ko­mos ir re­mia­mos as­me­ni­nės ini­cia­ty­vos.

Pir­miau­sia tai pa­sa­ky­ti­na apie kul­tū­ri­nę ti­ria­mą­ją eks­pe­di­ci­ją į Či­lę I. Do­mei­kos ke­liais nuo Sant­ja­go iki Ata­ka­mos. Pa­žy­mė­si­me, jog aukš­čiau­sią pa­sau­lio vir­šu­kal­nę Eve­res­tą įvei­kęs pir­ma­sis lie­tu­vis al­pi­nis­tas Vla­das Vit­kaus­kas, jau spė­jęs Lie­tu­vos tri­spal­vę įkel­ti į vi­sų že­my­nų aukš­čiau­sias vir­šu­kal­nes, tar­si pra­de­da nau­ją sa­vo veik­los eta­pą – ima­si pro­pa­guo­ti Lie­tu­vos moks­lą ir kul­tū­rą tarp­tau­ti­niu mas­tu. Kar­tu su Vil­niaus uni­ver­si­te­to ge­o­lo­gu, mi­ne­ra­lo­gu Ge­di­mi­nu Mo­tu­za, Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riu­mi ar­chi­tek­tu Jo­nu Anuš­ke­vi­čiu­mi ir te­le­vi­zi­jos ope­ra­to­riu­mi Vy­tu Jan­ke­vi­čiu­mi Vla­das Vit­kaus­kas su­ren­gė eks­pe­di­ci­ją, ku­ria ir bu­vo pra­dė­tas Ig­no­to Do­mei­kos 200-me­čiui skir­tas ren­gi­nių cik­las šių me­tų va­sa­rio 18 – ko­vo 28 die­no­mis.

Ant­ra­sis ren­gi­nys, ku­rį bū­ti­na iš­skir­ti – tai ba­lan­džio 4–5 d. su­reng­to­ji Lie­tu­vos moks­lo is­to­ri­kų ir fi­lo­so­fų tra­di­ci­nė kon­fe­ren­ci­ja Scien­tia et his­to­ria – 2002, ku­ri šie­met bu­vo skir­ta Ig­no­tui Do­mei­kai at­min­ti ir pro­pa­guo­ti.

Tre­čias ren­gi­nys – tai ge­gu­žės 1 – bir­že­lio 15 d. Pa­ry­žiu­je UNES­CO būs­ti­nė­je su­reng­ta žy­mia­jam moks­li­nin­kui skir­ta pa­ro­da Dvie­jų pa­sau­lių pi­lie­tis. Jo­je bu­vo pa­kvies­tos da­ly­vau­ti Len­ki­ja, Či­lė, Bal­ta­ru­si­ja, Lie­tu­va ir Do­mei­kų gi­mi­nės at­sto­vai. Mū­sų ša­lis pri­sta­tė pa­ro­dą Ig­no­tas Do­mei­ka ir Vil­nius. Apie pas­ta­ruo­sius du ren­gi­nius sa­vo pus­la­piuo­se ra­šė ir Moks­lo Lie­tu­va.

Ig­no­to Do­mei­kos gim­ta­die­niui – lie­pos 31 d. Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus me­mo­ria­li­nia­me bu­te Vil­niu­je bu­vo ati­da­ry­ta pa­ro­da Ig­no­tas Do­mei­ka ir Vil­niaus uni­ver­si­te­tas. Tą pa­čią die­ną pra­dė­tas pla­tin­ti VĮ Lie­tu­vos pa­što iš­leis­tas žen­klin­tas at­vir­laiš­kis, skir­tas mū­sų žy­mio­jo kraš­tie­čio 200-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms. Pa­ste­bė­si­me, jog tai pir­ma­sis at­vir­laiš­kis, ku­ris iš­leis­tas per 12 Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės me­tų.

Rug­sė­jo 8–11 d. Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės UNES­CO ko­mi­si­jos būs­ti­nė­je Vil­niu­je vei­kė sve­čių iš Len­ki­jos dai­li­nin­kės Gra­ži­nos No­vo­sins­kos-Ryn (Grażyna No­wo­sińska-Ryn), jau 30 me­tų ku­rian­čios ani­ma­ci­nius fil­mus vai­kams, ir jos vy­ro Kro­ku­vos Jo­gai­los uni­ver­si­te­to psi­chiat­ri­jos pro­fe­so­riaus, di­plo­ma­to, al­pi­nis­to, ke­liau­to­jo ir fo­to­gra­fo, Ig­no­to Do­mei­kos biog­ra­fo ha­bil. dr. Zdzis­la­vo Ja­no Ry­no fo­to­pa­ro­da Ig­no­to Do­mei­kos Či­lė.

Rug­sė­jo 9 d. Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je M. Maž­vy­do bib­lio­te­ko­je ati­da­ry­ta Vla­do Vit­kaus­ko fo­to­gra­fi­jų pa­ro­da iš I. Do­mei­kos ju­bi­lie­jui skir­tos eks­pe­di­ci­jos į Či­lę.

Ne­abe­jo­ti­nai pats sva­riau­sias iš I. Do­mei­kai skir­tų­ ren­gi­nių – tai Vil­niaus uni­ver­si­te­te su­reng­to­ji tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja Ig­no­to Do­mei­kos gy­ve­ni­mas, dar­bai ir in­dė­lis į moks­lą. Or­ga­ni­za­to­riai – LR švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė UNES­CO ko­mi­si­ja, Vil­niaus uni­ver­si­te­tas, Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­ja, Ge­o­lo­gi­jos ir ge­og­ra­fi­jos ins­ti­tu­tas, Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­tas, Lie­tu­vos ge­o­lo­gi­jos tar­ny­ba bei Vla­do Vit­kaus­ko fon­das Eve­res­tas. Ko­ne 30 pra­ne­ši­mų kon­fe­ren­ci­jos me­tu per­skai­tė Lie­tu­vos, Bal­ta­ru­si­jos, Či­lės, JAV, Aust­ra­li­jos, Pran­cū­zi­jos, Len­ki­jos moks­li­nin­kai bei Ig­no­to Do­mei­kos gy­ve­ni­mo bei moks­li­nės veik­los ty­ri­nė­to­jai. Ypa­tin­gą kon­fe­ren­ci­jos at­mo­sfe­rą kū­rė Ig­no­to Do­mei­kos pa­li­kuo­nys iš Či­lės, JAV, Aust­ra­li­jos, Nor­ve­gi­jos.

 

Sva­rus in­dė­lis į pa­sau­lio do­mei­kia­ną

Vi­si kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai bu­vo ap­do­va­no­ti iš­ties pui­kio­mis kny­go­mis, ku­rios ne­abe­jo­ti­nai pra­tur­tins ne vien kuk­lią Lie­tu­vos, bet ir pla­či­ą­ją pa­sau­lio do­mei­kia­ną. Pir­miau­sia tai pui­kiai iliust­ruo­ta, spal­vin­ga kny­ga lie­tu­vių, an­glų ir pran­cū­zų kal­bo­mis Ig­no­tas Do­mei­ka Lie­tu­vai, Pran­cū­zi­jai, Či­lei. Jai teks­tus ra­šė Al­gir­das Gai­ga­las, Re­da Griš­kai­tė, Ge­di­mi­nas Mo­tu­za ir Juo­zas Pa­ške­vi­čius, o iliust­ra­ci­jas, iko­nog­ra­fi­nę me­džia­gą pa­tei­kė Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis mu­zie­jus. Kny­go­je pa­nau­do­ti ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je sau­go­mi su I. Do­mei­kos var­du su­si­ję do­ku­men­tai.

Ant­ro­ji kny­ga, ku­rio­je til­po pra­ne­ši­mai, skai­ty­ti tarp­tau­ti­nė­je moks­li­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je Vil­niu­je, – tai Ig­no­tas Do­mei­ka 1802–1889: Gy­ve­ni­mas, dar­bai ir in­dė­lis į moks­lą. Šio lei­di­nio su­da­ry­to­jas ir re­dak­to­rius – prof. Al­gi­man­tas Gri­ge­lis. Šis 354 pus­la­pių fo­lian­tas pa­į­vai­rin­tas ver­tin­go­mis iliust­ra­ci­jo­mis. Svar­biau­sia, kad kny­go­je pa­teik­tas pas­ku­ti­nis do­mei­kia­nos žo­dis, pa­rem­tas nau­jau­siais ar­chy­vi­niais duo­me­ni­mis, ori­gi­na­liais ty­ri­nė­ji­mais.

Iš kon­fe­ren­ci­jos die­no­tvarkės nie­kaip ne­ga­li­ma iš­plėš­ti ir dar ke­lių ren­gi­nių. Vi­sų pir­ma tai Ig­no­tui Do­mei­kai skir­to­sios pa­ro­dos ati­da­ry­mas Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me mu­zie­ju­je ir Ig­no­tui Do­mei­kai skir­tos me­mo­ria­li­nės len­tos prie bu­vu­sio ba­zi­li­jo­nų vie­nuo­ly­no var­tų ati­den­gi­mas. Šį ba­rel­je­fą su­kū­rė skulp­to­rius Val­das Bu­be­le­vi­čius ir ar­chi­tek­tas Jo­nas Anuš­ke­vi­čius. Toks pat bron­zi­nis ba­rel­je­fas yra ir to­li­mo­je Či­lė­je, La Se­re­nos uni­ver­si­te­to Kal­na­ka­sy­bos de­par­ta­men­te, kur pri­me­na I. Do­mei­kos ke­lio į moks­lą pra­džią Vil­niaus uni­ver­si­te­te, da­ly­va­vi­mą fi­lo­ma­tų veik­lo­je, 1831 m. su­ki­li­me ir trem­ti­nio da­lią.

Pri­ėmi­mus kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viams su­ren­gė Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas bei LR švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja.

 

Iš­vy­ka į Ig­no­to Do­mei­kos gim­ti­nę

Vil­niaus kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai tu­rė­jo pui­kią ga­li­my­bę da­ly­vau­ti eks­kur­si­jo­je Po Ig­no­to Do­mei­kos tė­viš­kę, ap­lan­ky­ti kai­my­ni­nę Bal­ta­ru­si­ją, Ig­no­to Do­mei­kos gim­ti­nę Ne­dzviad­kos (bal­ta­ru­siš­kai Ģ’äē­ā’ņ­źą) kai­me, kur da­ly­va­vo ati­den­giant pui­kų pa­min­klą Ig­no­tui Do­mei­kai. Ži­no­ma, pa­bu­vo­ta ir bu­vu­sios Do­mei­kų so­dy­bos vie­to­je, kur tė­ra iš­li­kę bu­vu­sio gy­ve­na­mo­jo na­mo pa­ma­tų lie­ka­nos. Bu­vo ap­lan­ky­ta Kru­pa­vos mo­kyk­la, kur, kaip ir Ne­dzviad­ko­je, įreng­ti I. Do­mei­kai skir­ti mo­kyk­li­niai mu­zie­jai. Eks­kur­si­jos da­ly­viai da­ly­va­vo pa­min­kli­nio ak­mens su I. Do­mei­kos ba­rel­je­fu ati­den­gi­mo iš­kil­mė­se Kru­pa­vo­je, atidengiant Nau­gar­du­ke pa­min­kli­nį ak­menį Ado­mui Mic­ke­vi­čiui, me­mo­ria­li­nės len­tos I. Do­mei­kos tė­vui An­ta­nui Ipo­li­tui Do­mei­kai (1764–1809) atiden­gi­mo šventiniame renginyje, Šv. Mi­ka­lo­jaus baž­ny­čios šven­to­riu­je.

Pas­ku­ti­nis Vil­niaus kon­fe­ren­ci­jos akor­das su­skam­bo Mins­ke, kur Bal­ta­ru­si­jos na­cio­na­li­nė­je moks­lų aka­de­mi­jo­je rug­sė­jo 13 d. vy­ko Ig­no­tui Do­mei­kai skir­to­ji moks­li­nė kon­fe­ren­ci­ja. Be Bal­ta­ru­si­jos moks­li­nin­kų, jo­je da­ly­va­vo ir kai ku­rie Vil­niaus kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai, taip pat sve­čiai iš Len­ki­jos ir Či­lės. Tai­gi Vil­niaus kon­fe­ren­ci­ja na­tū­ra­liai per­au­go į ki­tos ša­lies, taip pat šven­tai sau­gan­čios di­džio moks­li­nin­ko at­mi­ni­mą, ren­­gi­nį.

Tai bu­vo ne­pa­pras­tai jau­di­nan­ti ke­lio­nė, ku­pi­na di­de­lio žmo­­niš­ku­mo ir įspū­džių. Už vi­sa tai esa­me dė­kin­gi kon­fe­ren­ci­jos or­ga­ni­za­to­riams, taip pat ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos am­ba­sa­dos Lie­tu­vo­je dar­buo­to­jams, pa­da­riu­siems vis­ką, kad ta Lie­tu­vos žmo­nių bei kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vių ke­lio­nė įvyk­tų. Tuos įspū­džius skai­­ty­to­jams pa­mė­gin­si­me per­teik­ti ir kituose Moks­lo Lie­tu­vos, nu­meriuose.

Bus dau­giau

Ge­di­mi­nas Zem­lic­kas