MOKSLO LIETUVA  Nr 7 (275) 2003 m. balandžio 3 - 16 d.

 

 

 

Ar gerai skaitmenizuoti?

 

Šiaip tarptautinių hibridų (žodžių su tarptautiniais dėmenimis) lietuvių bendrinėje kalboje yra: antidalelė, antikūnas, antimedžiaga, antipasaulis, antikarinis; ekslietuvis; hiperbranduolys, hipergarsas, hiperslėgis, hipersmulkioji sandara; infragarsas, infraraudonieji spinduliai; ultragarsas, ultratrumposios bangos; izojunginys, izokreivė; kontrveržlė, kontrpleištas, kontrspyruoklė, kontrpuolimas, kontrsmūgis, kontržvalgyba; metakalba, metarūgštis; mononesočioji ir polinesočioji rūgštis; parapėdsakas; protožvaigždė; pseudomokslas, pseudolydinys, pseudorūgštis; radioanglis, radiošvinas; subnuoma, subnuomininkas, subjunginys; superlaidumas, superlaidininkas; vicepirmininkas. Tai būtina pasakyti, nes nežinojimo arba „patriotiško“ spekuliavimo dažnai pasitaiko. Tačiau visi tarptautiniai hibridai yra priešdėliniai, o priesaginių pasimaišo tik koks vertalas (spjaudizmas – iš rus. naplevizm) ar sava įmantrybė (plaukikas nugaristas – jei reikėtų, galėtų būti nugarininkas).

Gerai, kad nepaplito digitalizavimas (nors neatsilaikė net grynoji vokiečių kalba – Digitalisierung, digitale Umsetzung, digitale Umwandlung, digitale Darstellung). Bet negalima leisti ir skaitmenizuoti. Net tarptautinių veiksmažodžių priesagos -ir-, -iz- ne visada išlieka – tik tada, kai lietuvių kalboje nėra pamato (nors ir su juo dar yra šokiruoti: šokas, farširuoti: faršas), o ir be jo jau yra dresuoti, dražuoti, ekipuoti; neretai yra gretybės: aktualizuoti – aktualinti, populiarizuoti – populiarinti, simbolizuoti – simbolinti, o kartais skiriasi reikšmėmis: telefonizuoti – telefonuoti, elektrizuoti „gydyti elektra“– elektrinti.

Yra skaitmeninis skaičiavimas, skaitmeninė skaičiavimo mašina, skaitmeniniai duomenys, skaitmeninė aparatūra, skaitmeninė ryšių sistema, skaitmeninis modeliavimas, skaitmeninis signalas. O digitalizacija – tai skaitmeninis k e i t i m a s. Taigi vietoj skaitmenizuoti, skaitmenizavimas būtų skaitmeninti, skaitmeninimas. Tai – sunkūs žodžiai. Yra ir kita išeitis. Juk kiekvienas ko nors k e i t i m a s yra ir
d a r y m a s to, į ką (kuo) keičiama, pavyzdžiui, indeksavimas, 2. „dokumentų ir užklausų turinio aprašymas informacijos paieškos kalbos terminais; turinio prasmę išreiškiančių raktažodžių rinkimo priskyrimas dokumentui arba užklausai“, kodavimas 1. „kodų vartojimas; atitikties nustatymas tarp duomenų elemento ir kodine kombinacija (kodiniu žodžiu) vadinamos simbolių visumos“ (Aiškinamasis kompiuterijos žodynas, ats. red. prof. K. V. Paulauskas, Kaunas: Technologija, 1995). Taigi „keisti ką nors (garsą, vaizdą) skaitmenimis“– skaitmenuoti (dar plg. brūkšniuoti, liniuoti, ruožuoti, vingiuoti; grupuoti, būriuoti,…). Tai du vieno veiksmo aspektai, o įvardyti galima pagal vieną. Skaitmenavimas – lengvesnis žodis.

 

Jonas Klimavičius

 

Komentarai