MOKSLO LIETUVA  Nr 15 (305) 2004 m. rugsėjo 8 – 22 d.

 

 

 

Kokias studijas labiausiai vertina Lietuvos jaunimas

 

 

Vytautas Kaminskas

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas

Baigėsi studentų priėmimas į valstybines universitetines aukštąsias mokyklas. Studentų atranką į 10 universitetų ir 5 akademijų pirmąjį kursą atliko Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Bendras priėmimas leidžia stojantiesiems tuo pačiu metu pretenduoti ne tik į vienos aukštosios mokyklos skirtingas programas, bet ir į kelias aukštąsias mokyklas, užtikrina skaidrumą ir objektyvumą atrenkant geriausiai pasirengusius abiturientus. Kiekvienas stojantysis galėjo pateikti iki 20-ties pageidavimų pagal pirmenybę į visų universitetų ar akademijų studijų programas. Ypač svarbu ir tai, kad stojant į visų universitetų tos pačios studijų krypties programas konkursinio balo sandaroje vertinami tie patys vidurinės mokyklos dalykai.

33,4 tūkst. stojančiųjų pretendavo į 16,7 tūkst. valstybės finansuojamų vietų dieninėse studijose ir 5,3 tūkst. vietų, kurių daugiau nei 90 proc. yra mokamos, vakarinėse ir neakivaizdinėse studijose. Dar į 3,7 tūkst. mokamų vietų neakivaizdinėse studijose universitetai organizavo atskirus priėmimus.

Daugiau kaip 28 tūkst. stojančiųjų pageidavo studijuoti dieninėse studijose – į vieną vietą pretendavo 1,7 abituriento. Jie pateikė per 300 tūkst. pageidavimų – 18 vienai vietai. Net 55 proc. stojančiųjų pirmiausia norėjo patekti į socialinių mokslų srities studijų programas – teisę, ekonomiką, vadybą, verslo administravimą, psichologiją, politikos mokslus, viešąjį administravimą, sociologiją, socialinį darbą. Į šių programų vieną vietą pretendavo daugiau kaip 3 abiturientai. Į socialinių mokslų studijas Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos ir Lietuvos teisės universitetuose prasiveržia tik patys geriausi abiturientai, surenkantys ne mažiau kaip 80 proc. maksimaliai galimos konkursinio balo vertės. Mažiausiai populiarios buvo technologijos mokslų studijos – 0,8 pretendento vienai vietai. Išimtis – informacinių technologijų studijų programos, į kurių vieną vietą pretendavo 1,9 stojančiojo.

Pagal stojančiųjų į dienines studijas konkursą (pageidavimų skaičių vienai vietai) populiariausi buvo du universitetai – Vilniaus ir Lietuvos teisės. Trečiojoje vietoje įsitvirtino Klaipėdos, o į pirmąjį penketuką dar pateko Vilniaus Gedimino technikos ir Vytauto Didžiojo universitetai.

Šiais metais brandos atestatus gavo daugiau kaip 50 tūkst. asmenų, iš kurių du trečdaliai norėjo įstoti į universitetines studijas. Kokios perspektyvos laukia to trečdalio laimingųjų – būsimųjų bakalaurų po 4-rių ar magistrų po 6-rių metų? Jei spręsti pagal pastarųjų dvejų metų universitetų absolventų įsidarbinimo praėjus devyniems mėnesiams po baigimo analizę, tai visiškai neblogos – vidutiniškai tik 4,5 proc. universitetų ir akademijų absolventų buvo užsiregistravę darbo biržoje. Darbo biržos duris varstė mažiausia Kauno medicinos, Lietuvos teisės, Vilniaus Gedimino technikos, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų absolventų dalis.

Neįstojusiųjų į universitetus į ir akademijas dar laukė kolegijos, turinčios 7,8 tūkst. vietų dieninėse ir 5,6 tūkst. vietų vakarinėse ir neakivaizdinėse studijose, taip pat nevalstybinės universitetinės aukštosios mokyklos. Beje, viena iš jų – Aukštoji tarptautinė verslo mokykla (ISM), jau dalyvavusi bendrajame priėmime, negalėjo visaverčiai konkuruoti su valstybiniais universitetais – į ekonomikos ir verslo administravimo studijų programas tesulaukė 0,4 pretendento vienai vietai. Universitetuose šių programų vienai vietai užimti buvo po 3,2 pretendento.