Kokias studijas labiausiai vertina Lietuvos jaunimas
Lietuvos
universitetų rektorių konferencijos prezidentas
Baigėsi studentų
priėmimas į valstybines universitetines aukštąsias mokyklas. Studentų
atranką į 10 universitetų ir 5 akademijų pirmąjį kursą atliko Lietuvos
aukštųjų mokyklų asociacija bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO).
Bendras priėmimas leidžia stojantiesiems tuo pačiu metu pretenduoti ne tik
į vienos aukštosios mokyklos skirtingas programas, bet ir į kelias
aukštąsias mokyklas, užtikrina skaidrumą ir objektyvumą atrenkant
geriausiai pasirengusius abiturientus. Kiekvienas stojantysis galėjo
pateikti iki 20-ties pageidavimų pagal pirmenybę į visų universitetų ar
akademijų studijų programas. Ypač svarbu ir tai, kad stojant į visų
universitetų tos pačios studijų krypties programas konkursinio balo sandaroje
vertinami tie patys vidurinės mokyklos dalykai.
33,4 tūkst. stojančiųjų pretendavo į 16,7
tūkst. valstybės finansuojamų vietų dieninėse studijose ir 5,3 tūkst.
vietų, kurių daugiau nei 90 proc. yra mokamos, vakarinėse ir
neakivaizdinėse studijose. Dar į 3,7 tūkst. mokamų vietų neakivaizdinėse
studijose universitetai organizavo atskirus priėmimus.
Daugiau kaip 28 tūkst. stojančiųjų pageidavo
studijuoti dieninėse studijose į vieną vietą pretendavo 1,7 abituriento.
Jie pateikė per 300 tūkst. pageidavimų 18 vienai vietai. Net 55
proc. stojančiųjų pirmiausia norėjo patekti į socialinių mokslų srities
studijų programas teisę, ekonomiką, vadybą, verslo administravimą,
psichologiją, politikos mokslus, viešąjį administravimą, sociologiją,
socialinį darbą. Į šių programų vieną vietą pretendavo daugiau kaip
3 abiturientai. Į socialinių mokslų studijas Vilniaus, Vytauto
Didžiojo, Klaipėdos, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos ir
Lietuvos teisės universitetuose prasiveržia tik patys geriausi abiturientai,
surenkantys ne mažiau kaip 80 proc. maksimaliai galimos konkursinio balo
vertės. Mažiausiai populiarios buvo technologijos mokslų studijos 0,8
pretendento vienai vietai. Išimtis informacinių technologijų studijų
programos, į kurių vieną vietą pretendavo 1,9 stojančiojo.
Pagal stojančiųjų į dienines studijas
konkursą (pageidavimų skaičių vienai vietai) populiariausi buvo du
universitetai Vilniaus ir Lietuvos teisės. Trečiojoje vietoje įsitvirtino
Klaipėdos, o į pirmąjį penketuką dar pateko Vilniaus Gedimino technikos ir
Vytauto Didžiojo universitetai.
Šiais metais brandos atestatus gavo daugiau
kaip 50 tūkst. asmenų, iš kurių du trečdaliai norėjo įstoti į
universitetines studijas. Kokios perspektyvos laukia to trečdalio
laimingųjų būsimųjų bakalaurų po 4-rių ar magistrų po 6-rių metų? Jei
spręsti pagal pastarųjų dvejų metų universitetų absolventų įsidarbinimo
praėjus devyniems mėnesiams po baigimo analizę, tai visiškai neblogos
vidutiniškai tik 4,5 proc. universitetų ir akademijų absolventų buvo
užsiregistravę darbo biržoje. Darbo biržos duris varstė mažiausia Kauno
medicinos, Lietuvos teisės, Vilniaus Gedimino technikos, Vytauto Didžiojo
ir Vilniaus universitetų absolventų dalis.
Neįstojusiųjų į universitetus į ir akademijas dar laukė kolegijos,
turinčios 7,8 tūkst. vietų dieninėse ir 5,6 tūkst. vietų vakarinėse ir
neakivaizdinėse studijose, taip pat nevalstybinės universitetinės
aukštosios mokyklos. Beje, viena iš jų Aukštoji tarptautinė verslo
mokykla (ISM), jau dalyvavusi bendrajame priėmime, negalėjo visaverčiai
konkuruoti su valstybiniais universitetais į ekonomikos ir verslo
administravimo studijų programas tesulaukė 0,4 pretendento vienai vietai.
Universitetuose šių programų vienai vietai užimti buvo po
3,2 pretendento.
|