MOKSLO LIETUVA  Nr 1 (313) 2005 m. sausio 6 - 19 d.

 

 

 

Dažnesnės disertacijų kalbos klaidos (6)

Danutė Gailienė. Savižudybės Lietuvoje: socialiniai-psichologiniai paplitimo aspektai ir prevencijos modelis. Habilitacinis darbas. Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas, 2000.

 

 

Habilitacinis darbas perkrautas tarptautiniais žodžiais. Kai kurie jų savo vietoje, bet nemaža ir tokių, kuriuos galėtume pakeisti lietuviškais. Tai rodo ir temos pavadinimas: jame devyni žodžiai, iš jų penki – tarptautiniai. Aspektas (= požiūris) ir prevencija (= šalinimas, užbėgimas už akių) mums visiškai svetimi. Pavadinimas galėtų būti toks: Savižudybės Lietuvoje: paplitimas, socialinis-psichologinis požiūris, šalinimo modelis.

 

Keliolika ydingų pasakymų

Duomenys apie savižudybes […] (= savižudybių duomenys), 3 p. Prielinksnis apie su galininku (savižudybes) vartotinas, kai norima apie ką nors pasakyti bendrais bruožais. Pvz.: pakalbėsime apie savižudybes (bendrais bruožais). Netinka, kai norima nurodyti tiesioginį kalbėjimo objektą. Duomenys negali būti bendrais bruožais, jie privalo būti tikslūs. Duomenys ne apie ką, o kokie, kieno (savižudybių)?

[…] profesionalų tarpe […] (tarp profesionalų, profesionalai), ten pat. Tarpas vartotinas ten, kur jis yra. Pvz.: Tarpai tarp stulpų nedideli.

Monografijoje, bei eilėje mokslinių straipsnių […], ten pat. Eilė (kaip ir tarpas) vartotina ten, kur ji yra. Pvz.: Medžiai sodinami eilėmis. Jungtuku bei jungiamos artimos sąvokos. Pvz.: Pavasaris bei vasara ir ruduo bei žiema. Monografija ir mokslinis straipsnis nėra labai artimos sąvokos.

Jis liudija […] apie sveikatos apsaugos sistemos efektyvumą […] (= Jis liudija… sveikatos apsaugos sistemos veiksmingumą), 3 p. Liudyti ką (ne apie ką)? Pvz.: Įkalčiai liudija, kad esi kaltas. Lotyniškai effectivus (= našus, veiksmingas)

[…] savižudybių plitimui […] (= savižudybėms plisti), 4 p. Lietuvių kalba veiksmažodinė. Veiksmažodiniai daiktavardžiai (plitimui) lietuvių kalbai nebūdingi. Juos reikia keisti veiksmažodžiais (plisti). Palyginkite: Gardas kiaulėms vežti (ne kiaulių vežimui).

Apskaičiuoti standartiniai rodikliai įvairioms gyventojų grupėms ir procentiniai rodiklių pokyčiai įvairiais laiko periodais (= Įvairių grupių standartiniai rodikliai ir jų pokyčiai įvairiais laikotarpiais apskaičiuoti procentais), 5 p. Autorė sakinį reikėtų suprasti, kad rodikliai apskaičiuoti gyventojų grupėms (kam?). O juk norėta pasakyti kokie, kieno (gyventojų grupių) rodikliai apskaičiuoti. Nevykęs pasakymas Apskaičiuoti […] procentiniai rodiklių pokyčiai. Apskaičiavimo rezultatui žymėti netinka būdvardis su priesaga -inis (procentinis, procentiniai). Reikia vartoti daiktavardžio (procentas) daugiskaitos įnagininką (procentais). Palyginkite: Mokinių pažangumas procentais (ne procentinis). Be reikalo vartojamas tarptautinis žodis periodas. Turime savą lietuvišką laikas, laikotarpis. Palyginkite:  K. Donelaičio Metų laikai (ne periodai).

[…] į kurį yra įsijungusios 15 Europos šalių […] (= kuriam priklauso…), ten pat. Įjungti galima aparatą, šviesą. Prie tyrimo (tiriamojo) projekto galima prisidėti, jam priklausyti. Palyginkime: Ir antras ir trečias prie jų prisidėjo (ne prisijungė) Arminas Trupinėlis.

Iš viso pilnai atlikti 103 (81 proc.) tyrimai keturiose Vilniaus miesto ligoninėse (= visiškai baigti tirti 103 (81 proc.) keturių Vilniaus ligoninių pacientai), 5 p. Prieveiksmis pilnai netinka toms reikšmėms, kuriomis nevartojamas būdvardis pilnas. Pvz.: Reikalas visiškai, nuodugniai, kruopščiai ištirtas (ne pilnai). Bet geras pasakymas: Pilna kamarėlė baltų vištelių (mįslė). Netinkamas pasakymas atlikti tyrimai (= tirta, ištirta). Palyginkite: Pavalgėme (ne atlikome valgymą); pasikalbėjome (ne atlikome pasikalbėjimą).

Pagal šį tyrimo (tiriamąjį) planą vienas individualus (= individualusis) interviu […] (= pasikalbėjimas), ten pat. Norint ką nors išskirti reikia vartoti įvardžiuotinę formą (= tiriamąjį, prie tyrimo, individualusis, ne individualus. Palyginkite: Anderseno Bjaurusis (ne bjaurus) ančiukas. Vietoj anglizmo interviu turime pasikalbėjimas.

Pacientai nukreipti […] (= pasiųsti), ten pat. Nukreipti viena iš reikšmių yra padaryti ką nors kreivą. Pvz.: Jis vis nukreipia batus.

Vertinimo schemą sudaro 35 teiginiai […] (= vertinamosios schemos yra 35 teiginiai), 6 p. Sudaryti vartoti ten, kur yra aiškus sudarytojas. Pvz.: sudarėme sutartį. Terminams sudaryti vartojamos būdvardžių ar neveikiamųjų dalyvių (vertinamoji)  įvardžiuotinės formos. Palyginkite: Atsiskaitomoji (ne atsiskaitymo) sąskaita.

Žinios apie senąsias kultūrines nuostatas Lietuvoje savižudybės atžvilgiu […] (= senųjų kultūrinių savižudybės nuostatų Lietuvoje duomenys). Ten pat. Duomenys ne apie ką, o kokie, kieno? Pvz.: Tyrimo ar tyrimų duomenys (ne apie tyrimus). Su prielinksniu apie galėtų būti toks sakinys: Pakalbėkime apie tyrimus (bendrais bruožais).

Duomenys apie senąsias nuostatas […] (= Senųjų nuostatų duomenys), ten pat. Ta pati ką tik aiškinta prielinksnio apie vartojimo klaida. Duomenys ne apie ką, o kokie, kieno?

Imitacijos efektą […] ( mėgdžiojamąjį poveikį), 8 p. Abu žodžiai tarptautiniai. Juos puikiai galime pakeisti savais: imitacija (= mėgdžiojimas), efektas (= poveikis).

[…] buvo pravedamas specialus (= specialusis) pokalbis […] (= buvo suorganizuotas tam tikras pasikalbėjimas, buvo kalbėta), ten pat. Pravesti – vertalas. Lietuviškai pravesti reiškia, ką nors pravesti pro šalį. Pvz.: Pravesk pro šunį. Paskirčiai reikšti reikia vartoti įvardžiuotinę formą (specialusis, ne specialus). Palyginkite: Specialioji technologija  (ne speciali), specialioji mokykla (ne speciali). Beje, autorė sakinyje vietoj specialusis būtų paprasčiau tam tikras.

Šįkart pateikiant jiems keturias sąvokas […] (Šįkart jiems pateiktos keturios sąvokos), ten pat. Padalyvis pateikiant reiškia laiko aplinkybę (kada?). Autorė sakinį reikėtų suprasti, kad jaunuoliai buvo tiriami, kai jiems buvo pateikiamos sąvokos. O juk norėta pasakyti, kad šį kartą tiriamiesiems buvo pateiktos keturios sąvokos. Vietoj padalyvio pateikiant reikia vartoti neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvį pateiktas.

[…] 26,6 proc. gydytojų pasisako už eutanazijos įteisinimą (= 26,6 proc. gydytojų pritaria įteisinti eutanaziją). Pvz.: Vaikas ką padaro, viską pasisako. Autorės sakinyje vietoj pasisako reikia vartoti: pritaria eutanazijai, palaiko ją, jie už eutanaziją.

Teigiamai įtakojo […] (= veikė, turėjo teigiamos įtakos), 11 p. Neturime žodžio takoti, negali būti ir įtakoti. Palyginkite: Važiuoti (įvažiuoti), pakuoti (įpakuoti).

Nuo ligų, susijusių su alkoholio vartojimu […] (= nuo ligų dėl alkoholio vartojimo), ten pat. Susijęs – savaiminio veiksmo dalyvis. Jis vartojamas abstraktiems ryšiams reikšti. Pvz.: Teorija susijusi su praktika. Alkoholis (svaigalai) – konkreti sąvoka. Priežasčiai nurodyti vietoj susijęs su reikia vartoti prielinksnį dėl.

[…] mėginusiųjų (= mėginusių) nusižudyti […], 12 p. Kai sąvoka vartojama pirmą kartą, nereikia įvardžiuotinės formos. Pvz.: Ant aukšto kalno pasirodė stebuklingas (ne stebuklingasis) žiburys (J. Biliūnas). Toliau sakoma: Stebuklingojo žiburio (ne stebuklingo) niekas negalėjo pasiekti. Tas pats ir su mėginusiaisiais.

[…] jauno amžiaus […], 12 p. Negyvas pasakymas. Palyginkite: Mūsų kaime daug jaunų žmonių (= daug jaunimo).

Nuo prieškario savižudybių čia padaugėjo 9–10 kartų, tuo tarpu mieste savižudybių rodikliai pasikeitė tik nežymiai (= [...] padaugėjo 9–10 kartų, mieste [...] mažai tepakito), 11 p. Gretinimui ir lyginimui reikšti vietoj tuo tarpu reikia vartoti jungtuką o. Pvz.: daugelyje miesto mokyklų klasėse mokosi po 25–35 mokinius, o kaimo – po 10–20. Tačiau visiškai geras toks sakinys: Tuo tarpu, kai tu miegojai, sutvarkiau visą butą.

Socialiniame lygmenyje (= socialinio lygmens, lygio, socialiniu lygmeniu, lygiu), 24 p. Pakopai žymėti netinka vietininkas. Reikia vartoti kilmininką (socialinio lygmens, lygio) arba įnagininką (socialiniu lygmeniu, lygiu).

 

Vartokime lietuviškus žodžius:

problemos – sunkumai, bėdos, reikalai;

tendencija – polinkis, kryptis;

efektas – poveikis, veikmė;

efektyvumas – veiksmingumas;

diskusija – aptarimas;

sensacija – netikėtas įvykis, didelis įspūdis;

etapas – dalis, tarpsnis.

 

Juozas Kundrotas,

Vytautas Pranciškus Būda

 

 

 

Komentarai