Pirmas puslapis
Bilo Geitso pinigai kelyje į Lietuvą. 2006 m. gruodžio 21-2007 m. sausio 3 d. Nr. 22
01-01-2007

Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos konferencijoje, skirtoje kompiuterinių duomenų bazių reikalams, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas savo prakalboje apibūdino Bilo ir Melindos Geitsų fondo (Bill and Melinda Gates Foundation) remiamą projektą, skirtą Lietuvos viešosioms bibliotekoms, ypač esančioms toli nuo didesnių miestų, kompiuterizuoti. Fondas įgyvendina 1997 m. pradėtą Pasaulio bibliotekų programą. Ja siekiama sudaryti galimybę bibliotekose nemokamai naudotis moderniosiomis informacinėmis technologijomis, mokytis ir gauti reikalingos informacijos. Programos biudžetas - 328 mln. JAV dolerių.

Paprašėme Rolandą Kvietkauską Mokslo Lietuvos skaitytojus išsamiau supažindinti su šio Fondo parama Lietuvos bibliotekoms.


Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkė Emilija Banionytė, LR Kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas, Asociacijos administracijos vadovė Aušra Ivaškevičienė, Atviros Lietuvos fondo programų koordinatorė Julija Pikšilingaitė ir LR švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas Žalys

Gerbiamasis Rolandai Kvietkauskai, kiek pasistūmėjo derybos su Bilo ir Melindos Geitsų fondu dėl Lietuvos bibliotekų kompiuterizavimo?

Kone metus su Bilo ir Melindos Geitsų fondu derinome įvairius svarbius klausimus. Šiuo metu jau esame pasirašę trišalę sutartį tarp Lietuvos kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei Bilo ir Melindos Geitsų fondo. Šis Fondas skyrė beveik 0,5 mln. litų paramą projektui, skirtam Lietuvos regionų bibliotekų kompiuterizavimui, rengti. Prie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos sudaryta darbo grupė, kuri rengs projektą. Tad pirmiausia šalies bibliotekų direktorius supažindinome su būsimo projekto principais, reikalavimais ir kitais dalykais. Dabar laukia intensyvus parengiamasis projekto sudarymo darbas.

Kokie reikalavimai bus keliami projektui, kas jį rengs?

Reikia parengti projektą, kuriame turi būti labai aiškiai numatyti Lietuvos poreikiai. Juos teks pagrįsti skaičiavimais, analize, padėties vertinimais. Geitsų fondas rems projektą lygiai 50 proc., t. y. antra tiek lėšų turės skirti valstybė. Mūsų šalis pasiryžo imtis šio projekto.

Ar būta abejonių? Beje, ar tai bus papildomos lėšos, o gal iš to paties gana striuko bibliotekoms skirto pinigų kapšo?

Žinoma, reikia gerai apskaičiuoti savo galimybes, tuo labiau, kad projektams teks nukreipti lėšas, kurios skiriamos bibliotekoms. Tai bus vienas iš mūsų prioritetų: toli nuo miestų esančių vietovių bibliotekų kompiuterizavimas.

Rašyti komentarą (0 Komentarai)
Skaityti toliau...
Vargas dėl mokslo. 2006m. gruodžio 7-20 d. Nr. 21 (355)
16-12-2006

Habil dr. Audrius Maruška iki 1999 m. dirbo Kauno technologijos universiteto Organinės technologijos katedroje. Mokslinio darbo kryptis - cheminė analizė, chromatografija ir elektroforezės tyrimų metodai. Tai skirstymo mokslas. Jo vadovaujamoje tyrimų grupėje dirbo trys doktorantai ir keli magistrantai, sėkmingai bendradarbiauta su Fermentu ir užsienio partneriais - Upsalos universitetu Švedijoje, Mainco ir Marburgo universitetais Vokietijoje. Grupė kūrė atskyrimo medžiagas, sorbentus, taikė metodus, kurie padeda atskirti įvairias medžiagas. Deja, plėsti savo tyrimų mastų Technologijos universitete tuo metu nebuvo galimybių, tad grupė pasinaudojo kvietimu ir perėjo į Vytauto Didžiojo universiteto tuometinio Aplinkotyros fakulteto Bendrosios ir biologinės chemijos katedrą (dabar - Gamtos mokslų fakulteto Chemijos katedra).

Atėjo su solidžiu įdirbiu

Ypatingos finansinės paramos VDU grupei nežadėjo, bet galėjo pasiūlyti patalpas, būtinas veiklai plėtoti. VDU lėšomis buvo suremontuotos patalpos Vileikos gatvėje netoli Dainų slėnio. Seniau 8 aukštų pastatas priklausė Lietuvos energetikos institutui ir buvo naudojamas administracinėms bei gamybinėms reikmėms. Pažymėsime, kad į VDU perėjusi grupė atsinešė ir solidų su Volkswagen fondu (Vokietija) ir Marburgo universitetu Vokietijoje pradedamą bendrą projektą bei Aleksandro fon Humbolto (Alexander von Humboldt) fondo (Vokietija) dovanotą aparatūrą. Gavę vietos kurtis, A. Maruškos grupės jauni mokslininkai savo jėgomis iš pradėtų vykdyti tarptautinių projektų lėšų ėmė kurti mokslinę tyrimų ir mokomąją bazę: įsigijo ir montavo įrangą, laboratorinius baldus. Įrengė solidžias Lietuvos sąlygomis laboratorijas.

Studentai įrengtose laboratorijose atlikdavo praktinius tyrimus, o grupės nariai dirbo mokslinius darbus. Turint nuosavą tyrimų bazę nereikėjo dėl kiekvieno eksperimento vykti į Švedijos ar Vokietijos universitetų laboratorijas. To ir siekė grupės vadovas - prie savo laboratorijos iš universiteto pritraukti jaunus mokslininkus, sudaryti jiems kuo geresnes darbo sąlygas ir taip bent iš dalies pristabdyti ‘protų nutekėjimą’. Pats vadovas užsienio laboratorijose stengėsi dirbti ne ilgiau kaip 2-3 mėn., ilgiausiai - pusę metų, kad su savo grupės nariais ir studentais galėtų užsiimti mokslu savu tapusiame VDU, Aplinkotyros fakulteto Bendrosios ir biologinės chemijos katedroje. A. Maruškos vadovaujami jaunieji mokslininkai ir toliau palaikė glaudžius ryšius su Vokietijos bei Švedijos universitetais.


Kapiliarinės elektroforezės laboratorijoje magistrantės Reda Vaičiutė ir Gidarė Lisauskaitė atlieka tyrimo darbą

Rašyti komentarą (1 Komentarai)
Skaityti toliau...

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.