Žurnale 'Science' Nicholas J. Mulcahy ir Josep Call iš Makso Planko Evoliucinės antropologijos instituto (Leipcigas, Vokietija) publikavo įdomius tyrimų rezultatus apie šimpanzių ir orangutangų sugebėjimus numatyti savo veiksmus ateityje.

Pasirodė, kad abiejų rūšių gyvūnai sugeba išsirinkti tinkamą įrankį maistui pasiekti, gali tą įrankį pasiimti su savimi ir grįžti su juo į tą pačią vietą po kelių valandų vėl norėdami pasiekti maistą.
Jų tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad žmonių protėvių sugebėjimai planuoti savo veiksmus atsirado maždaug prieš 14 milijonų metų, kuomet išsiskyrė beždžionių ir žmonių evoliucijos šakos.

Tame pačiame 'Science' žurnalo leidinyje Joanna Dally iš Kembridžo universiteto (Anglija) spausdina panašius žemaūgių kėkštų stebėjimų rezultatus - jos turi įprotį slėpti savo maistą, tačiau, taip darydamos, visuomet stebi aplinką, kad kitos papūgos nepamatytų jų slaptavietės.
Tai leidžia manyti, kad ir kai kurie paukščiai gali suprasti kitų gyvūnų mintis ir numatyti jų veiksmus. Tačiau mokslininkė įspėja, kad toks elgesys nebūtinai turi būti nulemtas veiksmų planavimo - tai gali būti ir patirties išdava.

Tačiau panašus paukščių ir primatų elgesys gali būti susijęs ir valdomas tų pačių smegenų sričių - atsiranda vis daugiau įrodymų, kad atsiminimai ir numatytai - galimybė 'pažvelgti' į ateitį ir praeitį yra glaudžiai persipynę procesai.

Žmonės su sutrikusia atmintimi, negalintys atsakyti į paprastus klausimus apie vakarykščią dieną, dažniausiai taip pat negali pasakyti, kas turėtų įvykti rytoj. Vaikai į abu šiuos klausimu prasmingai atsakyti pradeda maždaug tuo pačiu metu, todėl greičiausiai ateities įvykių įsivaizdavimas ir praeities prisiminimas yra vykdomas tų pačių smegenų sričių.

 
Kėkštas sprendžia, kur saugiau padėkle paslėpti kirmėlę.

World Science

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).