Pirmas puslapis
Kamuolinis žaibas laboratorijoje
10-02-2006

Yra manoma, kad kamuolinis žaibas yra plazmos rutulys, kuris susidaro žaibui trenkiant į žemę. Paprastai rutulys būna apie 30cm diametro ir gyvuoja keletą sekundžių. Nors šis retas reiškinys stebimas esant perkūnijai, tačiau Eli Jerby ir Vladimir Dikhtyar iš Tel Avivo universiteto sugebėjo sukurti plazmos rutulį laboratorijos sąlygomis, naudodami mikrobangį grąžtą.

Prietaisas pagamintas iš įprastos 600 vatų galios buitinės mikrobangų krosnelės magnetrono. Visa mikrobangų galia buvo sufokusuota tik į 1 kubinio centimetro tūrį. Bangos buvo nukreipiamos į ruošinį, pagamintą iš stiklo, silicio, germanio bei aliuminio. Mikrobangų energija sukūrė mažą išsilydžiusios medžiagos sritį ruošinyje. Kuomet mikrobangų spindulys nukreipiamas į šalį, išsilydęs medžiagos lašelis irgi kartu atsiskiria nuo ruošinio bei pakimba ore. Tuomet įkaitintas lašelis tampa apie 3 cm dydžio ugnies kamuoliu, kuris gyvuoja iki kelių dešimčių milisekundžių. Nors toks kamuolys dar turi būti nuodugniau ištirtas, greičiausiai jis yra sudarytas iš jonų, neutralių atomų ir didesnių makroskopinių dalelių. Gali būti, kad panašiai sudaryti ir natūralus kamuoliniai žaibai, kurie atsiranda žaibui išgarinus žemės mineralų daleles. Manoma, jog toliau vyksta dalelių ir deguonies cheminė reakcija, dėl kurios ir stebimas švytėjimas.



PhysicsWeb

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai
žaibo kamuolys
Parašytas Svečias Data 2006-07-25 16:34:40
ar galima kvepuoti kaip žaibo kamuolysbuna vidui?
mergaite
Parašytas Svečias Data 2006-07-14 11:30:53
tai labai idomu, taciau kamuolinis zaibas nevisda uzgesta paprastai ir ramiai. kartais jis sprogsta sukeldamas milziniska garsa, nuo kurio zmogus gali apkursti. Tai retas atvejis, taciau taip buna.
Vyte
Parašytas Svečias Data 2006-04-26 19:20:47
Niam niam....Idomu
Smitis
Parašytas Svečias Data 2006-04-06 18:34:14
Lb idomu.Nezinau, bet kylo mintis jog tai gali buti protingas plazmos kamuolis be jokiu pradiniu duomenu kuriuos savo gyvavimo laikotrpije gauna is aplinkos,nes kartais atrodo,kad jis elgiasi tarsi mastydamas.Jame susidare rysiai tarp jo sandaros elementu (tarkim jonu) kazkuriuo budu (garso bangu, slegio pokyciu,arba elektromagnetiniu bangu,gal net gravitacijos bangu pagalba) sugeba is aplinkos gauti info ir ja apdoroti.Kadangi kamuolinio zaibo elgesys ne visada buna "samoningas" tai galima galvot kad sios plazmos sandara priklauso nuo jo susidarimo saygu. 
Taip pat,tokiu atveju,logiska butu mastyt,kad jis juda didesnes informacijos srauto saltynio kryptimi.
o da
Parašytas Svečias Data 2006-04-04 13:53:18
aikq kad ne avigalviai 
nesakysiu
Parašytas Svečias Data 2006-03-22 18:08:45
nu visai ydomu 
Laura
Parašytas Svečias Data 2006-03-17 21:29:56
manau si informacija gera

< Ankstesnis   Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.