Pirmas puslapis
Studija apie medžioklę arba apie norą pasirodyti svarbiems priimant sprendimus
30-03-2006

Balandį 'Šiuolaikinės antropologijos' žurnale (angl. Current Anthropology) išspausdinta studija apie Hadza gyventojus Tanzanijoje. Studijos autorius Brian M. Wood iš Harvardo universiteto siekė ištirti medžioklės vaidmenį jų gyvenime.

Mokslininkai jau seniai bando nustatyti kokius privalumus medžioklė, pavojingas ir varginantis užsiėmimas, suteikia vyrams. Kai kurių mokslininkų nuomone, geri medžiotojai sugeba užmegzti ilgiau išsilaikančius ryšius su savo gentainiais bei geriau aprūpinti savo palikuonis. Kitų tyrimų rezultatai rodo, kad medžioklė įgalina atkreipti į save priešingos lyties gentainių dėmesį ir tokiu būdu padidinti poravimosi perspektyvas. Pastarasis teiginys taip pat žinomas kaip 'noro pasirodyti' hipotezė. 
Anksčiau išspausdintoje studijoje apie Ače medžiotojus iš rytinio Paragvajaus, Wood pastebėjo, kad vyras, neturintis atžalų, labiau domisi savo asmeniniu įvaizdžiu ir todėl mieliau rinktųsi gyvenimą su ne tokiais gerais, kaip jis pats, medžiotojais. Tačiau medžiotojai, turintys vaikų, rinktųsi gyvenimą su gerais medžiotojais, nes jiems maistas yra svarbiau už įvaizdį.

Pasak Wood, absoliuti dauguma Hadza moterų, paklaustos kur norėtų gyventi, rinkosi gerų medžiotojų stovyklą. Jos aiškino, kad gerų medžiotojų stovykloje jų šeimos galėtų gauti daugiau maisto. Keletas Hadza vyrų nebuvo tokie tikri, nes kaip pasakė vienas iš apklaustųjų, blogų medžiotojų stovykloje jis 'galėtų pamokyti kitus kaip medžioti'. Tuo tarpu gyvendami su gerais medžiotojais, už galimybę gauti daugiau maisto savo šeimai, jie turėtų 'paaukoti' meistriškesnio medžiotojo įvaizdį. Visgi dauguma Hadza studijos apklaustųjų geresnes gyvenimo sąlygas siejo su gausesniu maistu.

Klausimas, ar geriau groti antruoju smuiku laimėtojų komandoje, ar būti pralaiminčios komandos žvaigžde, lieka neatsakytas, bet bent jau Hadza gyventojus labiausiai traukia nugalėtojų komandos laimikis.

Science Daily

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai

< Ankstesnis   Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.