|
Skonio receptorius koduojančių genų skirtumai įtakoja vaikų ir suaugusiųjų skonio jautrumą, ir tai nulemia individualius skonio ir maisto pasirinkimo skirtumus – praneša mokslininkų grupė iš Monelio Cheminių jutimų centro. Amžius ir kultūra taip pat lemia skonio jutimą, kartais net stipriau, nei genai. Naujas atradimas gali padėti paaiškinti, kodėl kai kurie vaikai labiau mėgsta valgyti saldžiai, ir kodėl skonis bei pirmenybės teikimas tam tikriems patiekalams keičiasi su amžiumi. „Skonio jutimas yra svarbus veiksnys, nulemiantis, ką vaikai valgo. Mes žinome, kad maži vaikai valgo tai, ką jie mėgsta. Taip pat žinome, kad daugelis vaikų nemėgsta kartaus maisto, todėl valgo mažai daržovių ir per mažai gauna svarbių maistinių medžiagų,“ teigia pagrindinė tyrimo autorė dr. Julie Mennella, psichobiologė.“ Atlikdami tyrimą, mokslinkai lygino skonio jautrumą ir valgymo įpročius, įtakojamus geno TAS2R38, kuris koduoja skonio receptorius, atsakingus už kartų skonį, trijų genotipų. Tyrėjai suskirstė 143 vaikus ir jų motinas į tris grupes pagal jų TAS2R38 genotipus: Tipas AA turėjo dvi kartumynams nejautrias vietas (aleles), tipas PP turėjo dvi kartumynams jautrias aleles, o tipas AP turėjo kiekvieną jų. Vaikai, kurių amžius buvo nuo 5 iki 10 metų, ir motinos lygino trijų koncentracijų propiltiouracilo (PROP) tirpalus ir suklasifikavo jaučiamą kiekvienos koncentracijos skonį „kaip vandens“, kartų ar šlykštų. Turintys vieną kartumynams jautrią alelę (P), ir vaikai, ir motinos buvo jautrūs karčiam PROP skoniui. 70 proc. vaikų ir 50 proc. motinų su AP ar PP alelėmis jautė kartumą silpniausios koncentracijos PROP tirpalo, tas pats tirpalas buvo apibūdintas kaip kartus tik kelių asmenų su dviem kartumynams nejautriomis alelėmis (AA). Vaikai ir suaugusieji su dviems kartumynams jautriomis alelėmis (PP) buvo jautresni karčiam skoniui, negu turintys tik vieną (AP). Kai kuriais atvejais jautrumas karčiam skoniui buvo priklausomas nuo amžiaus. Turintys maišytą AP genotipą vaikai buvo jautresni kartumynams, negu suaugusieji. Pasak Mennella, gali būti, kad vaikystės laikotarpiu kai kuriems vaikams yra padidėjęs jautrumas karčiam skoniui, ir jis mažėja su amžiumi. Tai galėtų paaiškinti padidėjusį daržovių suvartojimą vaikams tampant paaugliais. Kartaus skonio receptorių genotipas taip pat lemia ir saldumynų mėgimą. Vaikai su kartumynams jautria alele (PP or AP) geriau įvertino didesnės koncentracijos sirupą, negu kartumynams nejautrūs (AA) vaikai. Vaikai, kurie buvo jautriausi PROP, labiau mėgsta valgyti saldžiai, tačiau šio sąryšio priežastis nežinoma. Skirtingai nuo vaikų, suaugusiųjų kartaus skonio receptorių genotipas neįtakojo saldaus skonio. Jiems rasės/tautos veiksnys buvo svarbiausias determinantas. Kai kurios motinos ir jų vaikai gali gyventi skirtinguose jutimų pasauliuose dėl skonio jautrumo skirtumų, susijusių su genais, amžiumi ar abiem. Tokie skirtumai turi įtakos mamos ir vaiko bendravimui. Anot tyrimo bendraautorės Danielle Reed, atlikto tyrimo rezultatai galėtų padėti tėvams suprasti, kad jų vaikai gali atsisakyti tam tikrų patiekalų ne maištaudami ar nepripažindami tėvų autoriteto, o tik dėl įgimtų skonio skirtumų. Eureka Alert Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje). |
