Mokslininkų teigimu, ankstyvame amžiuje patiriami uždegimai padidina Alzhaimerio ligos riziką. Naujas identiškų dvynių demencijos tyrimas leidžia manyti, kad ankstyvame gyvenime pasitaikantys uždegimai keturis kartus padidina riziką, kad asmuo vėliau sirgs Alzhaimerio liga. Pagrindinė tyrimo autorė buvo psichologijos profesorė Margarita Gatz (Margaret Gratz). Jeigio šio tyrimo rezultatai pasitvirtins, bus nustatytas ryšys tarp uždegimų ir Alzhaimerio ligos, tokiu atveju uždegimai būtų įrašyti į veiksnių, kurių reikia saugotis, sąrašą. Ankstesni Margaritos Gatz ir kitų mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad Alzhaimerio liga yra labai susijusi su genetika: jeigu vienas dvynys serga šia liga, yra 60 procentų tikimybė, kad jo identiškam dvyniui ar dvynei ši liga išsivystys vėliau. Naujojo tyrimo metu buvo nustatyta, kad insultai ir trumpas formalaus mokymosi laikotarpis padidina silpnaprotystės tikimybę, tačiau šie veiksniai nėra tiesiogiai susiję su Alzhaimerio liga. Silpnaprotystė (demencija) yra bendresnis terminas, kuriuo apibūdinamos įvairios ligos, įskaitant Alzhaimerio ligą. Margarita Gatz tegia, kad žmonės gali suplanuoti savo gyvenimą taip, kad sumažintų silpnaprotystės riziką. Be to, silpnaprotystės rizikos veiksniai būdingi ne tik demencijai. Daugelis jų yra rizikos veiksniai ir kitiems sutrikimams. Šios mokslininkės tyrėjų komanda, kurioje buvo mokslininkų iš Stokholmo Karolinksa Instituto (Švedija), iš 20000 Švedijos dvynių registre esančių porų atrinko 109 poras, kuriose tik vienas iš dviejų dvynių sirgo tam tikra demencijos forma. Informacija apie dalyvių išsilavinimą, veiklą ir sveikatos istorijas buvo paimta iš apklausų, kurios buvo atlikos 1960 metais, kai buvo sukurtas šis registras, ir iš ligoninės įrašų. Apklausoje buvo klausimų apie klibančius arba iškritusius dantis. Margarita Gatz ir jos kolegos panaudojo atsakymus į šiuos klausimus sudarant grubią dantenų ligų rodyklę. Mokslininkė atkreipia dėmesį į tai, kad kalbama apie dantenų ligas, tačiau jų tikimybė buvo matuojama pagal iškritusius ar klibančius dantis. Šis veiksnys nėra visiškai tikslus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis nėra visiškai tikslus, dar labiau stebina tai, kad tai toks svarbus rizikos veiksnys. Išvadose nėra rašoma, kad gera burnos higiena gali užkirsti kelią Alzhaimerio ligai, bet uždegiminės ligos, pavyzdžiui, dantenų ligos, ankstyvame amžiuje gali turėti rimtų pasekmių vėliau. Panašioms ligoms dažnai galima sukliudyti, todėl suteikiama viltis, kad gali sutrukdyti ir Alzhaimerio ligos atsiradimui. Tyrimas, kuris vadinasi ‘Potencialiai modifikuojami demencijos rizikos veiksniai: identiškų dvynių įrodymai˙, taip pat padėjo nustatyti, kad protinė veikla, tokia kaip skaitymas arba lankymasis kultūriniuose renginiuose, pasiekus 40 metų amžių nesumažina sirgimo Alzhaimerio liga rizikos.  Tyrimo dalyviai, kurie buvo labiau išsilavinę nei jų dvyniai, pasižymėjo mažesne demencijos išsivystymo rizika, tačiau išsilavinimo įtaka Alzhaimerio ligos išsivystymui statistikai buvo labai nereikšminga. Jeigu pasiseka kontroliuoti genus, išsilavinimas nėra toks svarbus rizikos veiksnys. Tyrimo autorė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikia labai atsargiai skatinti žmones daugiau laiko skirti protinei veiklai, nes vėliau dėl demencijos gali būti kaltinama išsilavinimo stoka.

Eureka Alert

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).