Pirmas puslapis
'Kairinės' ir 'dešininės' jūrų sraigės turėjo skirtingas galimybes išgyventi
23-03-2006

Sraigės su kiautais, besivejančiais į kairę pusę, turėjo didelį privalumą - grobuonims jas buvo daug sunkiai iškrapštyti iš kiauto ir suvalgyti. Tokią išvadą padarė JAV mokslininkai, tyrinėję jūrų sraigių, kurias gaudydavo krabai Calappa flammea, kiautų liekanas.

Jie nustatė, kad krabai negalėjo išlukštenti jūrų sraigių, kurių kiautai buvo kairinio sūkio, ir tokias sraiges paprasčiausiai išmesdavo. Krabai ant vienos žnyplės turėjo specialią ataugą, kuri padėdavo atidaryti kiautus, tačiau šis įrankis buvo visai nenaudingas gliaudant 'kairines' sraiges. 'Tai būtų maždaug tas pats, kaip mėginti atidaryti konservus dešine ranka atidarytuvu, pritaikytu kairiarankiams - labai nepatogu,' - pasakė vienas mokslininkas iš tyrėjų grupės.  

Buvo tiriamos 1,5 - 2 milijonų metų senumo jūrų sraigių kiautų liekanos, tiek 'kairinės', tiek 'dešininės'. Mokslinninkai nustatė, kad 'dešininiai' kiautai turėjo daug daugiau įbrėžimų, paliktų krabų, ir, manant, kad sraigių mėsa turėtų būti vienodo skonio, surado to priežastį - krabai laikydavo pagautas sraiges smailiu kiauto galu nuo savęs, todėl kiauto anga būdavo dešinėje pusėje, ir jie galėdavo pasiekti sraigę specialia atauga ant vienos iš žnyplių. 'Kairinės' sraigės anga būdavo kairėje, ir jie paprasčiausiai išmesdavo tokią sraigę ir keliaudavo ieškoti kitos.

Tačiau lieka neatsakytas klausimas kodėl 'kairinių' jūros sraigių skaičius nedidėjo, nors jos sugebėdavo lengvai ištrūkti iš krabų žnyplių. Gali būti, kad jei jų skaičius būtų didelis, krabai evoliucijos procese būtų išmokę suvalgyti ir jas, ir šis sraigių privalumas būtų išnykęs.
Taip pat lieka neaišku, kodėl kai kuriose populiacijose tokių sraigių yra vos 1%, o kai kuriose ir visai išnyko, nors jos galėjo sėkmingiau išvengti krabų žnyplių. Viena iš galimų priežasčių matyt ta, kad tokioms sraigėms buvo sunkiau surasti porą giminei pratęsti.

BBC News

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai

< Ankstesnis   Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.