Našlaičių gyvenimas sudėtingas, ypatingai Rytų Europoje, kur valstybinių institucijų rūpinimasis kartais apsiriboja maitinimu ir pervystymu su minimaliu bendravimu. Šis nesirūpinimas gali padaryti didžiulę emocinę ir fizinę žalą, ypač didelės įtakos turinčią vaiko neurobiologijai. Naujo tyrimo duomenimis, iš tokių institucijų įvaikinti vaikai, kurie naujuose namuose praleidžia tris metus, vis dar turi sumažėjusį kiekį hormonų, kurie be kitų dalykų siejami su prisirišimu, rūpinimusi, bendravimu ir streso reguliavimu. Alison Wismer Fries ir jos kolegos iš Viskonsino - Medisono universiteto palygino 21 vaiką iš Milvokio ir 18 vaikų, kuriuos įsivaikino Milvokio regiono gyventojai, po to, kai pirmuosius savo gyvenimo metus jie praleido rumunų arba rusų našlaičių namuose. Naudodami šlapimo pavyzdžius mokslininkai nustatė, kad įvaikinti našlaičiai turi gerokai mažiau vazopresino - hormono, kuris vaidina svarbų vaidmenį atpažįstant šeimos narius. Tada mokslininkai paprašė dviejų grupių vaikų pažaisti interaktyvų kompiuterinį žaidimą su savo mamomis, o vėliau su nepažįstama moterimi. 30 minučių žaidime buvo kutenimo, tapšnojimo per galvą, vienas kito pirštų skaičiavimo, šnibždėjimo vienas kitam į ausį. Su gyvūnais atliktų tyrimų metu buvo įrodyta, kad panašus malonus fizinis kontaktas paskatina oksitocino (hormono, kuris atrodo padeda sukurti saugius santykius) padidėjimą, ypatingai kai prisilietimas yra giminaičio. Nors savo šeimose išaugę vaikai patvirtino tokius rezultatus, kai juos lietė mamos, našlaičiai tokios stiprios reakcijos nepademonstravo. Tyrimo autoriai teigia, kad turėjo retą galimybę stebėti vaikus, kurie augo ypatingai nenormalioje socialinėje aplinkoje, kur jais nebuvo įprastai rūpinamasi. Šio eksperimento rezultatai leidžia manyti, kad netipiškas įprastinių mechanizmų funkcionavimas gali paaiškinti, iš kur atsiranda vaikų, kuriais buvo per menkai rūpinamasi, socialinės ir emocinės problemos. Mokslininkai perspėja, kad tai nereiškia, jog vaikai visiškai negali sukurti normalių santykių, tačiau tai gali paaiškinti, kodėl jie vienodai reaguoja į nepažįstamuosius ir į savo naujas šeimas, kodėl jiems sunku susidraugauti. Tyrėjų vadovo Seth Pollak teigimu, šiuo atveju biologinis pagrindas gali paaiškinti socialines problemas ir padėti rasti būdus, kaip jas spręsti.

Scientific American

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).