Ankstyvųjų medžiotojų ir rinkėjų žemės deginimai galėjo paskatinti nesėkmingą lietaus sezoną Australijoje prieš maždaug 12 000 metų, dėl kurio šalies žemės pavirto dykuma. Kolorado universiteto profesorius Gifford Miller teigia, kad naujasis tyrimas patvirtina jo tyrėjų grupės anksčiau pateiktus duomenis, kad daug didelių gyvūnų rūšių išnyko Australijoje prieš maždaug 50 000 metų dėl pokyčių ekosistemose, kuriuos sukėlė žmogaus sukelti gaisrai. Naujoje tyrimo rezultatuose teigiama, kad šie deginimai galėjo taip pakeisti florą, jog sumažėjo garinamo vandens pasikeitimas tarp biosferos ir atmosferos, sukeldamas nesėkmingus lietaus sezonus Australijoje. Miller teigimu, buvo mėginama atsakyti į klausimą, ar deginimai prieš 50 000 metų galėjo turėti įtakos visam žemynui. Buvo numanoma, kad deginimai galėjo pakeisti Australijos žemyno klimatą, nes sumažėjo lietaus sezonų vandens patekimas į žemyną. Geologiniai įrodymai rodo, kad Australijos kraštovaizdis prieš maždaug 125 000 metų, per paskutinį tarpledyninį laikotarpį buvo gerokai drėgnesnis. Nors planetų padėtis ir meteorologinė situacija per paskutinį ledynmetį privertė lietaus sezonus žemėje susvyruoti, visi procesai, išskyrus Australijos lietaus sezonus buvo visiškai atgaivinti iki Holoceno periodo, prasidėjusio prieš maždaug 12 000 metų. Nors lietaus sezono metu Australijoje kasmet iškrenta apie 39 colius kritulių šiaurinėje pakrantėje, kai lietūs atslenka iš Azijos pietų, tik apie 13 colių kritulių dabar iškrenta virš žemyno. Eirio ežeras, gilus ežeras žemyno viduryje, kuris prieš maždaug 60 000 metų reguliariai prisipildydavo per lietaus sezoną, dabar yra didelė sūri lyguma, kurią retkarčiais padengia plonas sūraus vandens sluoksnis. Manoma, kad širmieji kolonizatoriai į Australiją atkeliavo jūra iš Indonezijos prieš maždaug 50 000 metų. Jie naudojo ugnį kaip medžioklės įrankį, ja valydavo kelius, vienas kitam siųsdavo signalus ir skatindavo tam tikrų augalų augimą. Ūgliais mintančių paukščių ir sterblinių gyvūnų fosilijų liekanos rodo, kad kraštovaizdį sudarė medžiai, krūmai ir žolės, o ne dykumų krūmynai augantys šiandien. Daugiau nei 85 procentai stambiosios Australijos faunos, kuri sveria daugiau nei 100 svarų, išnyko prieš apytiksliai 50 000 metų. Tarp išnykusių gyvūnų buvo stručio dydžio paukštis, 19 sterblinių gyvūnų rūšių, 25 pėdų ilgio driežas ir Volkswagen automobilio dydžio sausumos vėžlys. Apie deginimą liudija didelės medžio anglių atsargos išsaugotos ežerų, buvusių tarp drėgnų atogrąžų miškų ir dykumų atsiradimo, nuosėdose. Be to, beveik tuo pačiu metu išnyko nemažai augalų, kurie sėklas brandina mezginėse. Mokslininko teigimu, natūralūs gaisrai buvo svarbūs formuojant šalies kraštovaizdį ir daugelis augalų rūšių yra prisitaikę prie dažnų gaisrų. Tačiau pirmųjų kolonizatorių sukelti gaisrai smarkiai skyrėsi nuo natūralaus gaisrų ciklo ir nebeleido ekosistemoms atsigauti.

Eureka Alert

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).