Pirmas puslapis
Dideli žinduoliai išsivystė dėl didesnio deguonies kiekio
10-10-2005

Neseniai sukaupta nauja informacija apie deguonį žemės atmosferos sluoksnyje rodo, kad jo kiekis ženkliai išaugo prieš maždaug 50 milijonų metų. Didelis deguonies kiekis, kuris buvo užfiksuotas nykstant dinozaurams, galėjo paskatinti ne tik milžiniškų placentinių žinduolių išsivystymą, tokių, kaip 10 pėdų ilgio tinginį, bet ir didelių smegenų gyvūnus, įskaitant žmones. Šie duomenys gauti iš gilių jūros nuosėdų sluoksnių, datuojamų ankstesniu nei 205 milijonai metų laikotarpiu, kurie turi neorganinių mineralų, kuriuose gausu anglies bei organinių jūros vienaląsčio fitoplanktono likučių. Šie organizmai gamino deguonį vykdydami fotosintezę ir taip pat vykdė cheminį procesą, pakeisdami dviejų stabilių izotopų (anglies skaičius - 13 ir 12) santykį nuosėdose.

Palygindami anglies-13 kiekį neorganinėse dalelėse su anglies-13 trūkumu organinėje medžiagoje, mokslininkai dabar gali nustatyti, kiek deguonies tuo laikotarpiu buvo atmosferoje. Paul Falkowski ir jo tyrėjų komanda Niudžersio valstybiniame universitete analizavo tokius įrodymus bei susijusius duomenis, kuriuos anksčiau publikavo vokiečių mokslininkai, ir padarė išvadą, kad deguonies kiekis per pastaruosius 205 milijonus metų padvigubėjo. Šio laikotarpio pradžioje atmosferoje buvo 10 procentų dabartinio deguonies kiekio. Ir žinduoliai, kurie atsirado prieš maždaug 190 milijonų metų buvo mažyčiai, priaugantys po maždaug du gramus per dieną. Priešingai, prieš maždaug 50 milijonų metų deguonies lygis atmosferoje siekė 23 procentus, t.y. 2 procentais daugiau negu dabar. Paul Falkowski teigia, kad būtent to laikotarpio fosilijos rodo, kad paplito dideli nauji placentiniai žinduoliai. Apskritai žinduoliams reikia didelio kiekio deguonies vien tam, kad jie galėtų judėti ir vykdyti maisto metabolizmą. Žinduolių smegenys taip pat sudegina apie trečdalį visų suvartojamų kalorijų. O žinduolių mamos sunaudoja iki 60 procentų deguonies, esančio jų kraujyje prieš jam pasiekiant placentą. Didesnis deguonies kiekis ore galėjo prisidėti prie geresnių sąlygų gimdoje. Nuo žinduolių klestėjimo laikotarpio deguonies kiekis sumažėjo iki maždaug 21 procentu, šį sumažėjimą galėjo sukelti didžiuliai gaisrai, kurie nusiaubė žemę prieš maždaug 10 milijonų metų sunaikindami didžiulius plotus deguonį gaminančių augalų.

Scientific American

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai
dramblys
Parašytas Svečias Data 2007-01-14 12:59:23
aga.

< Ankstesnis   Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.