Pirmas puslapis
Išsiaiškinta, kodėl lengvieji metalo lydiniai yra tvirti
29-01-2006

Sidnėjaus universiteto doktorantas Peter Liddicoat, analizuodamas lengvųjų metalo lydinių, naudojamų aviacijos pramonėje, struktūrą, padarė įdomų atradimą.

Tiriant lydinius stipriame elektriniame lauke žemose temperatūrose, buvo tarsi 'atplėšiami' pavieniai medžiagos atomai, kurie vėliau buvo identifikuojami ir atvaizduojami trimatės kompiuterinės grafikos pagalba.
Pasirodė, kad metalų, esančių lydiniuose – aliuminio, cinko ir vario - atomai sudaro nedideles sankaupas – klasterius, kurie ir lemia tokias lydinio savybes, kaip atsparumas, kietumas, lankstumas ar tąsumas.
Jau ir seniau buvo teorijų, teigiančių, kad šias lengvųjų lydinių savybes lemia tam tikras atomų grupių išsidėstymas medžiagos tūryje, tačiau pirmą kartą tai pavyko įrodyti tiesiogiai.
Peter Liddicoat mano, kad šis tyrimas labai padės modeliuoti ir pagaminti lydinius su reikiamomis fizinėmis savybėmis.

Aliuminio, magnio ir cinko lydiniai paprastai yra kietinami 460 C temperatūroje, po to atšaldomi vandeniu ir vėl kaitinami iki 150 C. Po 60 sekundžių medžiaga tampa dvigubai kietesnė, nei ją apdirbant kitais būdais. Šis procesas yra žinomas jau 50 metų ir buvo atrastas bandymais, tačiau kodėl – iki šiol paaiškinta nebuvo.
'Daugeliu atveju naujų metalo liejinių kūrimas panašus į įmantraus maisto gaminimą – niekada tiksliai nežinai kas gausis', - sako Liddicoat. 'Mes pamėginome į šiuos procesus įnešti šiek tiek mokslo'.


Cinko, aliuminio ir magnio atomų klasteriai (kompiuterinio modeliavimo vaizdas, Peter Liddicoat )

News in Science

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai

< Ankstesnis   Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.