Pirmas puslapis
Mokslininkai bando suprasti, kaip tarpusavy komunikuoja smegenų ląstelės
30-10-2006

Ar po valandos prisiminsi, ką dabar skaitai? Viskas priklauso nuo smegenų baltymų, vadinamųjų NMDA receptorių, kurie leidžia tavo neuronams tarpusavyje komunikuoti. Mokslininkai ištyrė, kaip skirtingų tipų NMDA (N - methyl-d-aspartate) atlieka skirtingas funkcijas. Smegenų ląstelių tarpusavio bendradarbiavimas priklauso nuo ypatingų molekulių receptorių, kurie praleidžia jonus ląstelės viduje ir išorėje. Jonai įtakoja ir receptorių veiklą.

Naudojant kompiuterinio modeliavimo metodą norėta parodyti, kaip jonų ir receptorių sąveika siejasi su receptorių struktūros ir funkcijų įvairove. Vis labiau aiškėja, kad NR1/2D receptoriai, kurie priklauso mažiausiam receptorių NMDA grupės potipiui, atlieka svarbias funkcijas smegenyse, pvz., įtakoja ilgalaikės depresijos ar ligų procesus. Detalūs tyrimai apie tai, kaip veikia NMDA receptoriai, padėtų efektyviau gydyti šizofreniją, Alzhaimerio ligą ir insultą. Atmintis išsivysto stiprėjant smegenų ląstelių, vadinamų sinapsėmis, tarpusavio ryšiams. Kai palieti karštą viryklę, skausmo signalas iš rankos ir vizualinis signalas iš karto keliauja į smegenis 'apeinant' atmintį.

Atminčiai sužadinti reikia, kad suaktyvėtų skirtingų tipų receptoriai sinapsėse. Kalcio jonų srovė NMDA receptoriuose atlieka pagrindinę funkciją. Neuronai tarpusavy ‘komunikuoja’ siųsdami į sinapsę gliutaminą, kuris 'suriša' NMDA receptorius budinčiame neurone. Jeigu budintis neuronas yra stipriai sužadintas, magnio jonai yra išstumiami iš NR1/2A receptorių, kurie priklauso NMDA receptorių grupei. Tada kalcio jonai gali laisvai pasiekti budintį neuroną sinapsėje, o to rezultatas - atminties kodas, kad karšta viryklė reiškia skausmą.

                

Kitas NMDA receptorių tipas, kuris, manoma, padeda formuoti atmintį, yra NR1/2D. NR1/2A receptoriai turi būti smarkiai sužadinti, kad kalcio jonai prasiskverbtų pro membraną, o NR1/2D receptoriai reaguoja ir į silpnesnius signalus. Magnio jonas, kuris smarkiai blokuoja NR1/2A receptorių kanalus, gana lengvai patenka į NR1/2D receptorius. Šiuose receptoriuose magnis veikia kaip ‘magnetiškai laidus’ jonas, o tai reiškia, kad jis gali tekėti receptoriaus kanalu ir neužstrigti jo viduje.

Kol kas   NR1/2D receptorių tyrimai dar nėra išsamūs ir tikslūs, kad būtų galima šiuos receptorius tiesiogiai sieti su žmogaus ligomis ir atmintimi, tačiau bandoma ieškoti būdų tokiai teorijai pagrįsti.

Eureka Alert

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai

< Ankstesnis   Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.