Ar kada nors svarstėte, kodėl kainos tiesiog nesibaigia paprastais, apvaliais skaičiais? Dešimtmečius trunkančių tyrimų metu buvo nagrinėjama kainodara. 2005 m. birželio mėnesio Vartotojų tyrimų žurnale spausdinamas naujo tyrimo, kurio metu mėginama išsiaiškinti, kaip vartotojai suvokia ‘00 ir ‘99 besibaigiančių kainų skirtumus, aprašymas. Šiame tyrime dėmesys skiriamas kairėje kablelio pusėje labiau nei dešinėje jo pusėje esantiems centams, jo metu nustatyta, kad skirtumas tarp šių skaitmenų gali būti svarbus vartotojams. Manoj Thomas ir Viski Morwitz iš Niujorko universiteto savo išvadose rašo, kad tyrimo metu pavyko įrodyti, kad devynetas pasibaigiančios kainos kartais, tačiau ne visada gali būti suvokiamos kaip mažesnės, nė vienu centu didesnės kainos. Toks suvokimas paprastai vartotojams būdingas tada, kai dėl devynetų kainos pabaigoje keičiasi kairiausias kainos skaitmuo. Be to, toks suvokimas dažnesnis tada, kai devynetas pasibaigianti kaina yra suvokiama kaip artima standartinei kainai. Šiame tyrime pagrindinis dėmesys skiriamas kairiojo skaitmens poveikiui. Šis poveikis siejamas su kainos pasikeitimu, kai kainą sumažinant vienu centu, pavyzdžiui, nuo 3.00 iki 2.99, kairiausias skaitmuo pasikeičia iš 3 į 2. Mokslininkai aiškina, kad tradiciškai buvo manoma, kad nominalinis skirtumas nėra esminis. Tačiau šis tyrimas padeda atskleisti, kad nedidelis skirtumas potencialiai gali turėti didžiausią poveikį. Mokslininkai teigia, kad šis tyrimas pateikia daugiau įrodymų ankstesnių tyrėjų įsitikinimams, kad sprendimas, ar naudoti devynetas besibaigiančias kainas yra svarbus ir reikalauja tinkamo dėmesio. Svarbu tai, kad mokslininkai parodo, jog devynetas pasibaigiančios kainos kartais, tačiau ne visada gali būti suvokiamos kaip mažesnės už vienu centu didesnę kainą.

Science Daily

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).