Mokslininkai atliko vieną svarbiausių žmonijos istorijoje suakmenėjusių iškasenų atradimą: trūkstamą grandį tarp žuvų ir žemės gyvūnų. Atrasti gyviai jau prieš 375 milijonus metų pirmą kartą išlipo iš vandens ir pradėjo vaikščioti sausuma.

Anot paleontologų, atrastasis gyvis Tiktaalik roseae, primenantis krokodilą, panašiai kaip Archeopteriksas, žymiausia fosilija, užpildžiusi spragą tarp roplių ir paukščių, gali tapti evoliucijos simboliu.

Gyvūnas gyveno devono laikotarpyje prieš 417 iki 354 milijonus metų ir turėjo kaukolę, sprandą bei šonkaulius, būtinus galūnes turinčių gyvūnų (arba keturkojų) atributus, o taip pat žuvims būdingą primityvesnį žandikaulį, pelekus bei žvynus.
Mokslininkai tvirtina, kad atrastasis gyvis buvo plėšrūnas, turintis aštrius dantis, krokodilui būdingą galvą bei iki 275 centimetrų išaugantį kūną.

Beveik nepaliesta iškasena surasta Kanadai priklausančioje Ellesmere saloje, esančioje 600 mylių nuo šiaurės poliaus.

The Guardian

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).