Mokslininkai užfiksavo naują būdą, kuriuo gali plisti Vakarų Nilo virusas. Tyrimo rezultatai rodo, kad virusas gali būti perduodamas vieno uodo kitam, kai jie maisto gauna iš anksčiau neužkrėstų gyvūnų. Šis perdavimo būdas yra gerokai greitesnis nei anksčiau stebėtas ligos infekcijos ciklas, todėl tai gali padėti paaiškinti, kodėl Vakarų Nilo virusas taip greitai paplito Šiaurės Amerikoje. Prieš šį atradimą buvo manoma, kad Vakarų Nilo virusas perduodamas uodų žemiau aprašytu būdu: užsikrėtęs uodas užkrato palieka paukščio, kurio krauju maitinasi, kraujyje, Vakarų Nilo virusas patenka į paukščio kraujo sistemą, o po kelių dienų paukščio organizme galima rasti didelį kiekį užkrato. Kai paukščiui įkanda antras uodas, jis gauna užkrato. Naujieji rezultatai, kuriuos šią savaitę pateikė Styvenas Higsas (Stephen Higgs) iš Teksaso universiteto ir jo kolegos, leidžia manyti, kad šis ilgas viruso perdavimo laikotarpis nėra būtinas. Iš visų mokslininkų stebėtų atvejų nuo 2 iki 6 procentų perdavimas buvo greitas. Styvenas Higsas pažymėjo, kad juos nustebino, jog tai gali įvykti. Jo teigimu, tai iš esmės visiškai naujas viruso gyvavimo ciklo komponentas. Šis ligos platinimo būdas - dvigubas nevirusinis perdavimas per kraują, buvo žinomas kaip vykstantis, kai ligas perneša kiti užkrato platintojai, pavyzdžiui, erkės, bet ne uodai. Styveno Higso teigimu, tiesioginis viruso perdavimas užkrėsto uodo vėliau to paties paukščio krauju besimaitinančiam uodui gali gerokai pagreitinti ligos plitimą. Tokiu atveju ne tik paukščiai užkrečia uodus, procese gali dalyvauti daug įvairių gyvūnų, o perdavimas gali įvykti gerokai greičiau, nes nereikia laukti didelio užkrato išplitimo paukščio kraujyje.

Scientific American

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).