Būtent tai, kad pasikartojantys vaizdai yra šiek tiek pakrypę, leidžia dodekahedro Visatos teoriją susieti su kitu keistu objektu – hipersfera. Visi sutiksime, kad apskritimas yra dviejų dimensijų figūra, o rutulys – trijų. Tačiau galima manyti, kad rutulys yra trijų dimensijų apskritimas. Pagal šią analogiją matematikai jau seniai naudoja keturių ir daugiau dimensijų rutulius ir kitas geometrines formas, kurių neįmanoma nupiešti, tačiau jos puikiausiai egzistuoja matematinėse formulėse.

Jei apskritimo paviršius vienmatis, tai rutulio – jau dvimatis. Vadinasi, keturių dimensijų rutulio paviršius turi būti trimatis. To įsivaizduoti mes negalime, tačiau matematikai šiam dariniui jau turi pavadinimą – hipersfera. Kaip sferos paviršius neturi ribos, tačiau tuo pačiu metu yra baigtinis, taip ir hipersferos formos Visata gali būti ne begalinė, tačiau neturėti pabaigos.

Rutulio paviršius gali būti padengtas penkiakampiais, kaip futbolo kamuolys, tačiau šie penkiakampiai bus ne visai taisyklingi – jų briaunos bus pakreiptos, o kampai šiek tiek skirsis nuo plokščių penkiakampių – jei penkiakampiai būtų plokšti, jie sudarytų ne rutulį o kaip tik dodekahedrą – uždarą erdvinę formą, turinčią 12 sienelių.
Šie penkiakampiai – dvimačiai objektai – gali padengti trimatį paviršių, ir pagal matematinę analogiją galima teigti, kad hipersferos paviršių įmanoma padengti trimačiais objektais. Tie objektai turėtų būti dvimačių iškreiptųjų penkiakampių analogai.
Ž.-P. Liuminetas sutinka, kad norint patvirtinti šią teoriją, dar reikia atlikti daug tyrinėjimų. Jiems svarbių duomenų galėtume gauti iš Planck Surveyor, Europos erdvėlaivio, planuojamo paleisti 2007 metais.
Be abejo, netrūksta ir skeptikų, teigiančių, kad tai daugiau filosofiniai pasvarstymai, o ne reali teorija.

World Science