Nustačius, kad įprastiniai plovimo metodai, naudojami šalinti mikrobus nuo šviežių vaisių ir daržovių, yra mažai efektyvūs, Žemės ūkio tyrimų tarnybos (ŽŪTT) mokslininkai nutarė sukurti geresnes technologijas, kurias būtų galima pritaikyti pakavimui ir perdirbimo pramonėje.
Mikrobiologas Bassam A. Annous iš ŽŪTT Rytų regioninio tyrimų centro ir jo kolegos kuria tokias technologijas, kuriomis būtų galima pašalinti ar padaryti neaktyviais patogenus, esančius ant šviežios ar minimaliai apdorotos produkcijos.
Bakterijos gali labai greitai prisikabinti prie produktų paviršių ir čia formuoti bioplėveles, kurios padeda jiems daugintis ir išgyventi. Bioplėvelę sudaro daugybė mikrobų, prisikabinusių prie paviršiaus bei vienas prie kito bakterijų polimerais (sudėtiniais angliavandeniais). Šis polimerinis dangalas gali apsaugoti bakterijų ląsteles nuo įvairių antimikrobinių junginių poveikio, pavyzdžiui, chloro.

Žmogaus patogenas salmonelė ( Salmonella ) dažnai sukelia maisto toksinių infekcijų proveržį. Pavyzdžiui, salmoneles sunku pašalinti nuo melionų paviršiaus, kadangi jos prisikabina sunkiai prieinamose vietose ir suformuoja bioplėvelę. Tai padeda patogenui išvengti dezinfekuojančių tirpalų poveikio. Išgyvenusios salmonelių ląstelės gali patekti nuo meliono paviršiaus į vidinius jo audinius vaisių pjaustant.

A. Annous ir jo kolegos tyrė, kaip salmonelės suformuoja bioplėveles. Jie pastebėjo, kad salmonelių ląstelių sugebėjimas formuoti bioplėveles ant plastikinių ar nerūdijančio plieno paviršiaus yra priklausomas nuo fimbrijų (į plaukelius panašios struktūros) ir celiuliozės, kuri padeda ląstelėms prisikabinti ir kolonizuoti paviršių, gamybos. Salmonelės pradeda formuoti bioplėvelę, vos tik prisikabina prie meliono žievės, greitai augant ir išskiriant polimerus.

Šios naujos žinios padeda geriau suprasti, kodėl salmonelės išgyvena gana nepalankiomis mikrobams sąlygomis.

Science Daily

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).