Archeologams uoloje Izraelio Karmelio kalne ir Oued Djebbana vietovėje Alžyre pavyko surasti tris moliusko kiautus, turinčius pragręžtas skylutes – akivaizdžiai vėrinių sudedamąsias dalis. Labiausiai juos nustebino radinių amžius – net 90000–100000 metų, arba 25000 metais senesni nei iki šiol atrasti žmonių sukurti juvelyrinių dirbinių fragmentai.

Ekspertai mano, kad būtent juvelyrika padeda nustatyti, kada reikšmingai pasikeitė žmonių elgesys, nes apyrankių, karolių, žiedų nešiojimas turi simbolinę reikšmę ir perduoda aplinkiniams tam tikrą žinią – kad žmogus yra turtingas, priklauso tam tikrai socialinei grupei, saugo nuo blogio jėgų ir pan. Juvelyrinis dirbinys nebuvo tik dekoratyvinis daiktas, jis turėjo ir socialinę reikšmę.

Iki šiol seniausios rastos archeologinės iškasenos, atspindinčios protingą žmonių elgesį, buvo maždaug 50000 metų amžiaus, ir kai kurie mokslininkai siūlė hipotezes, kad šiuolaikinė žmogaus anatomija bei protingas elgesys neevoliucionavo kartu – anatomiškai į mus labai panašių žmonių buvo jau prieš 195000 metų. Pagal šias teorijas, maždaug prieš 50000 metų mutacija 'išlaisvino' žmogaus kūrybiškumą, ir maždaug tuo metu staiga atsirado įrankiai, menas, ginklai.

Tačiau šios iškasenos leidžia suabejoti 'kultūrinės revoliucijos' teorija ir teigti, kad vis tik žmogaus evoliucija buvo ganėtinai tolygi. Tačiau tai iškelia kitų klausimų, pavyzdžiui, kodėl toks žmonių elgesys ilgai nepaplito iš Afrikos ir Artimųjų Rytų į kitas vietas.

Galbūt galima galvoti apie tam tikrą 'brendimo' laikotarpį – juk ir pramoninė revoliucija brendo pakankamai ilgai – pagrindiniai mechanikos ir termodinamikos principai buvo atrasti maždaug 200 metų prieš tai, kada apie 1850 metus Anglijoje įvyko proveržis ir pramoninės mašinos greitai išplito ir kituose kraštuose.

                        
Surastosios moliuskų kriaukės su skylutėmis       Pirmykščiai žmonės naudojo tokius titnago įrankius

BBC News

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).