Pirmas puslapis
Kas galėtų būti bendro tarp šunų lojimo, paukščių čiulbėjimo ir vaikų verksmo?
23-12-2006

Profesoriaus Péter Pongrácz ir jo kolegų iš Eötvös Loránd universiteto (Vengrija) tyrimas parodė, kad jie visi perteikia pagrindines emocijas, tokias kaip baimė, agresija, džiaugsmas, ir kad tokia primityvi bendravimo forma gali būti bendra visiems žinduoliams, įskaitant ir žmogų.

Ši teorija patvirtina ir ankstesnių tyrimų rezultatus, įrodžiusius, kad skirtingų rūšių žinduoliai gali suprasti kitų rūšių gyvūnų skleidžiamus garsus. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad kūdikiai ir maži vaikai gali atskirti emocijas makakų šūksniuose. Šis tyrimas buvo publikuotas žurnale Language Communication .

Tiriami žmonės sėkmingai atskirdavo skirtingus šunų lojimo tipus, didžiausią dėmesį kreipdami į lojimo toną, dažnio kitimą ir intervalus tarp lojimų. Aukštesnio dažnio ir rečiau pasikartojantys garsai buvo tiriamųjų gana vieningai vertinami kaip mažiau agresyvūs.

Mokslininkai pastebėjo, kad kūdikių verksme būtent tos pačios garso charakteristikos yra svarbiausios, išskyrus tai, kad garso dažnis yra svarbesnis nei jo kitimas.

Profesoriaus Péter Pongrácz nuomone, ryšys tarp skleidžiamo garso dažnio ir jo kitimas, perteikiant įvairias emocijas, yra daugelį skirtingų rūšių gyvūnų siejantis bendras bruožas. O garso dažnis dar perteikia informaciją ir apie jo siuntėją – didesni gyvūnai skleidžia žemesnio dažnio garsus, kurie taip pat yra garsesni. Šis sąryšis galėjo atsirasti evoliucijos eigoje, kadangi žemesnio dažnio garsai galėjo reikšti pavojų ir agresiją, nes didesni gyvūnai turėjo geresnes galimybes nugalėti kovą, o aukštesnio dažnio garsai galėjo reikšti draugiškesnius ketinimus.

Tyrėjai taip pat padarė išvadą, kad žmonės ir šunys supranta vieni kitus dar geriau, nes kartu gyvena jau tūkstančius metų, ir tas supratimas apima ne tik garsus, bet ir elgesį. Taip pat ir katės labai patobulino savo emocijų perteikimo įgūdžius ir sugeba nesunkiai gauti iš žmonių tai, ko joms reikia - ėdesio, žaidimų ar tiesiog truputį dėmesio.

Profesoriaus Péter Pongrácz darbas publikuojamas žurnale Applied Animal Behaviour Science.

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai

Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.