Pirmas puslapis
Astronomai aptiko didžiąją žemės pusseserę
20-06-2005

Pirmadienį mokslininkai paskelbė, kad rasta mažiausia iki šiol žinoma planeta už Saulės sistemos ribų. Beveik septynis su puse karto sunkesnės nei Žemė ir beveik du kartus didesnio skersmens, ši Saulės sistemai nepriklausanti sistema gali būti pirmas uolėtas pasaulis, kuris skrieja aplink žvaigždę, panašią į mūsiškę. Mokslininkų komandos narys, Polas Batleris (Paul Butler) iš Vašingtono Karnegio universiteto teigia, kad tai mažiausia saulės sistemai nepriklausanti planeta, kuri kartu priklauso naujai uolėtų žemiškų planetų klasei, Todėl ji ir buvo pavadinta didžiąją žemės pussesere. Šiuo metu yra žinoma apie 150 saulės sistemai nepriklausančių planetų, ir šis skaičius nuolat auga. Tiesa, daugelis iš šių toli esančių pasaulių yra dideli dujiniai milžinai, panašūs į Jupiterį. Tik neseniai mokslininkai ėmė fiksuoti mažesnius susitelkusius objektus. Mokslininkų komandos narys Stekenas Vogtas (Steven Vogt) iš Kalifornijos Santa Kruzo universiteto sakė, kad jie nuolat plečia ribas to, ką gali užfiksuoti ir vis labiau priartėja prie kitų ‘žemių‘ radimo. Apie tolimos žemės pusseserės radimą buvo pranešta Nacionalinio mokslo fondo spaudos konferencijoje Arlingtone (Virdžinijos valstija). Naujoji planeta skrieja aplink Gliese 876, žvaigždę nykštukę, esančią už 15 šviesmečių, Vandenio žvaigždyne. ‘Didžioji žemė’ nėra vieniša, toje pačioje sistemoje yra dar dvi planetos, abi Jupiterio dydžio. Šis trečiasis pasaulis buvo užfiksuotas tada, kai sukėlė nedidelį papildomą svyravimą pagrindinėje žvaigždėje. Pagal šį svyravimą mokslininkai nustatė, kad mažiausias naujosios planetos svoris lygus 5,9 žemės masėms. Planeta apskrieja savo orbitą per 1,94 dienas, turint omenyje, kad atstumas iki centrinės žvaigždės yra 2 milijonai mylių arba apie 2 procentus atstumo tarp žemės ir saulės. Skriedama taip arti savo žvaigždės, planeta, mokslininkų nuomone, įkaista iki 400 - 750 laipsnių pagal Farenheitą (200 - 400 laipsnių pagal Celsijų). Tokia temperatūra per didelė, kad planeta galėtų išlaikyti tiek dujų, kiek jų yra Jupiteryje. Todėl manoma, kad planetą turėtų sudaryti daugiausia kietosios medžiagos.  
Planeta turėtų būti laikoma uolėtąja, galbūt su geležies branduoliu ir silicio danga. Ji net gali turėti karšto vandens sluoksnį.

 

CNN News

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai
Stasys
Parašytas Svečias Data 2006-01-11 21:00:53
tai įdomu, bet labai daug remiamasi prielaidomis

< Ankstesnis   Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.