Taip teigia mokslininkai ið Johns Hopkins Bloomberg visuomenës sveikatos mokyklos. Jie nustatë ryðá tarp skurdþios kaimynystës ir streso, o stresà susiejo su padidintu injekciniø vaistø vartojimu, tirdami vyrus. Tai pirmasis empirinis tyrimas, iliustruojantis, kaip kaimynystës charakteristika gali átakoti uþsikrëtimà ÞIV infekcija. Tyrimo rezultatai publikuoti 2005 m. sausio mën. þurnale Health Psychology . Dr. Carl A. Latkin , tyrimo vadovas ir docentas ið Bloomberg visuomenës sveikatos mokyklos, aiðkina, kad ÞIV serganèiøjø skaièius priklauso nuo geografinës padëties, skurdþiuose miesteliuose yra daugiau serganèiøjø ÞIV. Anot jo, ´pastarasis tyrimas parodë dësningà ryðá tarp socioekonominio statuso ir sveikatos. Tyrimo rezultatai rodo, kaip kaimynø savybës ir stresoriai, pavyzdþiui nusikaltimai, loðimas, nedarbas ir netvarka, veda á didesnæ depresijà. O asmenys, sergantys gilesne depresija, linkæ vartoti daugiau neteisëtø vaistø ir perimti rizikingus áproèius.¡ Tyrëjai analizavo duomenis, gautus ið 701 injekciniø vaistø vartotojo, dalyvavusio tyrime, pavadintame ¥Self-Help in Eliminating Lethal Disease (SHIELD), Baltimorëje. Jie nustatë, kad psichologinis stresas arba beviltiðkumo jausmas ir bejëgiðkumas yra ryðkesni vargingoje aplinkoje, o stresas skatina vartoti daugiau injekciniø vaistø, ðie daþnai injekuojami naudojant tà patá ðvirkðtà. Tyrëjai nenustatë aiðkaus sàryðio tarp streso ir injekcijø daþnumo tirdami moterimis. Mokslininkai pastebi, kad depresija daþnai laikoma asmeniniu arba individualiu negalavimu, kuris turi bûti gydomas vaistais arba psichoterapija. Beje, ðio tyrimo rezultatai rodo, kad depresija gali bûti ið dalies susijusi su gyvenimu stresà sukelianèioje, skurdþioje kaimynystëje. Anot dr. Latkin, reikalinga prevencinë pagalba, norint pagerinti ðalia gyvenanèiø þmoniø gyvenimo kokybæ, iðgydyti psichinius ir socialinius sutrikimus.

Johns Hopkins Bloomberg School of Public Health