Poliarinės upės į vandenyną išleidžia daugiau gėlo vandens – tai hidrologinio ciklo pokyčių atspindys.

Tolimos šiaurės upės dėl padidėjusio kritulių kiekio, kurį sukėlė pasaulinis atšilimas, į Arkties vandenyną išleidžia vis didėjantį kiekį gėlo vandens, teigia Jungtinės Karalystės Hadley Klimato prognozių ir tyrimų centras. Vandenyne, atmosferoje ir žemėje esančio vandens pasikeitimas vadinamas pasauliniu hidrologiniu ciklu. Atšylant žemės klimatui tikimąsi, kad šio pasikeitimo mastas gali išaugti. Manoma, kad dėl šio proceso padaugės kritulių šiaurinėse platumose ir upių nuotėkių. Dėl šios priežasties gali pakisti vandens pasiskirstymas žemės paviršiuje, o tai gali turėti svarbių socialinių ir ekonominių pasekmių. Dėl to gali pakisti visos klimato sistemos pusiausvyra, pavyzdžiui Atlanto vandenyno šilto ir sūraus vandens cirkuliacija, kuri sudaro savotišką konvejerio juostą. Šaltas vanduo Atlanto vandenyne teka giliai pietų kryptimi į tropikus, kur jis sušyla, pakyla ir grįžta į šiaurę būdamas netoli paviršiaus. Ši srovė padeda išlaikyti vidutinį šiaurės Europos klimatą, kai tokiose pat Šiaurės Amerikos platumose plyti retai gyvenama tundra arba taiga. Mokslininkai Peili Wu, Richard Wood ir Peter Scott iš Hadley centro lygino stebėjimo duomenis, rinktus nuo 20021 metų su modeliais pagamintais Hadley centro, kuris yra Jungtinės Karalystės meteorologijos stoties dalis. Mokslininkai pastebi, kad žmogaus sukeltos šiltnamio dujų emisijos gali suaktyvinti hidrologinį Arkties ciklą, t.y. ciklą vandens, kuris žemę ir jūras pasiekia lietaus forma, suteka į upes ir išgaruoja tam, kad tęstų ciklą. Padidėjusių kritulių Arktyje pusiausvyrą išlaiko sumažėjęs kritulių kiekis tropinėje juostoje, teigia mokslininkai. Mokslininkai tyrė sukurtą modelį per 4 imitacijas, kuriose buvo atsižvelgiama į žmogaus įtaką bei natūralius veiksnius, įskaitant saulės nepastovumą ir ugnikalnių išsiveržimus. Rezultatai parodė, kad Arkties upės nuolat, ypač po 1960 metų išskiria didesnį kiekį vandens. Nuo 1965 metų kasmetinis kiekis padidėja 8.73 kubiniais kilometrais per metus, o tai gerokai daugiau nei ilgą laiką vyravusi tendencija. Siekiant išsiaiškinti pastaruosius dešimtmečius stebėto augimo priežastis, mokslininkai visų pirma iškėlė klausimą, ar tai galėtų būti prognozuoto pasaulio hidrologinio ciklo augimo priežastis dėl pasaulinio atšilimo. Jų imitacijos vienu atveju atmetė žmogaus poveikį, kitu atveju – natūralius veiksnius, o trečiuoju – ignoravo visus veiksnius. Jie padarė išvadą, kad jei žmogaus įtakos nebūtų buvę, nebūtų pastebėta jokių hidrologinio ciklo pasikeitimų 20 – ame amžiuje, jei būtų nebuvę natūralių veiksnių, tik žmogaus veiklos įtaka, ilgalaikė tendencija būtų 50 procentų didesnė nei tuo atveju, kai atsižvelgiama į visus veiksnius. Galutinė mokslininkų išvada yra tokia, kad per pastaruosius keturis dešimtmečius žmogaus veiklos įtaka buvo lemiama padidėjusiam vandens kiekiui Arkties upėse. Stebėti duomenys atitinka Hadley centro prognozes, susijusias su žmogaus veiklos įtaka. Tyrėjai teigia, kad tikėtina, jog padidėjęs kiekis vandens upėse iš tiesų gali būti išaugusio hidrologinio ciklo ankstyva stadija.

Eureka alert

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).