Pirmas puslapis
Plečiasi sausieji pasaulio regionai
20-06-2005

Žemės virtimas dykuma yra auganti grėsmė, kuri rizikingai paveikia pasaulinius mėginimus išspręsti skurdo ir bado problemas, teigia naujame mokslininkų koalicijos pranešime. Mokslininkų grupė teigė, kad blogas pasėlių auginimo tvarkymas ir netinkamas drėkinimo sistemos naudojimas daugelyje regionų neišvengiamai veikia sausus regionus. Komanda, kuriai vadovavo Jungtinių Tautų Organizacija, teigia, kad apie 10 - 20 procentų sausesnių vietovių jau degradavo. Jie perspėja, kad jeigu veiklos pobūdis šiuose regionuose nebus pakeistas, jie taps nenašiais.  Jų ataskaita pavadinta ‘Ekosistemos ir žmonių gerovė: dykumų plitimo sintezė’. Šį tyrimą 4 metus tęsė 1300 ekspertų iš 95 šalių, jis laikomas pačiu išsamiausiu planetos žaliųjų zonų tyrimu. Autoriai teigia, kad sausų regionų atveju, jų virtimo dykumomis stabdymas yra didžiulė pasaulinė problema. Turint omenyje populiacijos dydį sausuose regionuose, žmonių, kuriuos paliestų dykumos plitimas, skaičius yra gerokai didesnis nei susijusių su bet kuria kita šiuolaikine aplinkos apsaugos problema. Sausi regionai užima 41 procentą planetos sausumos ploto ir jie nuolat plečiasi. Šiuose regionuose gyvena daugiau nei 2 milijardai žmonių, įskaitant pačius neturtingiausius pasaulyje, kurie gyvena tokiuose regionuose kaip centrinė Azija ir šiaurės Afrika. Viena iš didžiausių problemų yra tai, kad išdžiūvusi žemė tampa netinkama žemdirbystei. Tai padidina neturtą ir dėl to atsiranda pabėgėliai iš tam tikrų regionų. Tyrimo autoriai mano, kad šimtams tūkstančių žmonių reikės naujų namų ir naujo gyvenimo būdo per ateinančius 30 metų, sausėjant žemei. Sausėjimo poveikis jaučiamas gerokai plačiau nei tik pačiose dykumų zonose. Dėl dulkių audrų iš Gobio dykumos Azijoje ir Afrikos Sacharos kyla kvėpavimo problemos net iki Šiaurės Amerikos. Vienas iš autorių, Urielis Safrielis (Uriel Safriel) iš Jeruzalės universiteto, teigia, kad degradacijos priežastys yra gausus gyventojų skaičius ir blogas žemės tvarkymas. BBC naujienų agentūrai šis mokslininkas sakė, kad dykumų plitimo procesas prasideda nuo tiesioginio žmonių poveikio, kai jie nedirbamus plotus paverčia dirbamais, kurių ištisus metus negali dengti sauganti augalija. Tokiu atveju sausros laikotarpiu šie plotai yra tušti ir jų dirvožemis nėra saugomas nuo vėjo ar potvynių, todėl eroduoja arba virsta dulkėmis. Šią problemą spręsti padėtų geresnis pasėlių auginimas, tikslesnė drėkinimo sistema ir strategijos, kurios padėtų užtikrinti su žemės ūkiu nesusijusius darbus žmonėms, gyvenantiems sausuose regionuose. Tačiau ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad lengviau užkirsti kelią dykumos plitimui, nei vėliau stengtis dykumai grąžinti ankstesnį veidą.

 

BBC News

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai

< Ankstesnis   Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.