Mokslininkai, analizuodami pirmuosius Wild 2 kometos bandinius, gavo stebinančių rezultatų. Kometos atplaišose jie rado ne pirminių kosmoso dulkių, kurios buvo besiformuojančios Saulės sistemos šaltuose pakraščiuose, o aukštoje temperatūroje susiformavusių uolienų kristalus. Tai galėtų reikšti, kad dulkių ir dujų diskas, iš kurio susiformavo planetos,  buvo daug labiau nevienalytis, nei buvo manoma iki šiol. Kai 2004 metais Stardust kosminis aparatas praskriejo netoli Wild 2 kometos, į jo specialią gaudyklę pateko įvairių, vidutiniškai 10 mikrometrų dydžio, dalelių. Iš jų buvo atrinkti tokie mineralai, kaip olivinas, piroksenas, anortozitas ir titano nitridas. Visi šie mineralai galėjo susiformuoti tiktai aukštesnėje nei 1100 laipsnių Celsijaus temperatūroje.

Donald Brownlee iš Vašingtono universiteto pasiūlė dvi hipotezes paaiškinančias šį galvosūkį. Visų pirma, kristalai galėjo atkeliauti iš centrinių dar tik pradėjusios formuotis Saulės sistemos sričių. Astrofizikas Frank Shu iš Nacionalinio Tsing Hua universiteto Taivanyje irgi pritarė šiai įdėjai bei spėjo, kad jauna, labai aktyvi Saulė galėjo išlydyti netoliese esančias dulkes, o jos magnetinis laukas galėjo jas išstumti į toliau esančią kometų formavimosi sritį. Antroji hipotezė -  mineralai kristalizavosi toli prie kitų žvaigždžių ir kažkokiu būdu pasiekė Saulės sistemą.

'Jei galėtume naudotis tik astronomijos metodais, čia turėtume ir sustoti, tačiau dabar mes turime kometos mėginius',- aiškina Brownlee. Raktu į atsakymą galėtų būti izotopai. Izotopų pasiskirstymas Saulės sistemos medžiagoje labai skiriasi nuo kitų žvaigždžių medžiagos izotopų pasiskirstymo. Tai buvo pastebėta, ištyrus retai randamus tarpžvaigždinės medžiagos kiekius meteorituose. Pamatavus kometos kristaluose esančių izotopų pasiskirstymą, galima bus nustatyti, ar kristalai formavosi Saulės sistemos aplinkoje ar kitose žvaigždėse.  

ScienceNow

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).