Atrodo, kad Australijos pakrantėje gyvenančių delfinų grupė moko savo jauniklius pintimis saugoti snukius, kol jie ieško maisto jūros dugne. Mokslininkų teigimu, tai kultūrinis elgesys, kurį dukra paveldi iš motinos. Toks elgesys pirmą kartą stebimas kaip būdingas šios rūšies gyvūnams, nors anksčiau buvo pastebėta, kad ir kitų rūšių atstovai panašiai mokosi. Vakarų Australijoje, Ryklių įlankoje, gyvenantys delfinai naudoja kūgio formos pintis, kurias jie atplėšia nuo dugno, teigia Maiklas Kruetzenas (Michael Kruetzen), pagrindinis pranešimo apie delfinus autorius. Kultūrinė evoliucija, įskaitant įrankių naudojimą, iki šiol buvo laikoma būdinga ne tik žmonėms ir jų artimiausiems giminaičiams primatams, bet ir gyvūnams, kurie evoliuciškai gana toli nuo mūsų. Pranešimo autoriaus teigimu, labiausiai žavi konvergencinis evoliucijos pobūdis.

Mokslininkai įtaria, kad pintys padeda maisto ieškantiems delfinams išvengti įvairių jūros dugno smėlyje gyvenančių padarų įgėlimų, panašiai kaip sodininkams pirštinės padeda apsaugoti rankas. Maiklas Kruetzenas ir jo kolegos tyrė 13 pintis naudojančių ir 172 pinčių nenaudojančius individus ir priėjo išvados, kad tokia patirtis perduodama pagal šeimos liniją, pirmiausia motinos ją perduoda dukterims. Mokslininko teigimu, mokymas reikalauja, kad mokinys atidžiai stebėtų savo mokytoją. Palikuonys yra atjunkomi tik po ketverių metų, todėl, jei motina naudoja pintis, jauniklis turi pakankamai laiko ją stebėti. Šis tyrimas pateikė įtikinamų įrodymų, kad elgesys perduodamas per socialinį mokymąsi, komentavo Laela Savi (Laela Savigh) iš Šiaurės Karolinos Universiteto jūrų mokslo centro. Ši tyrėjų komandoje taip pat buvusi mokslininkė atkreipė dėmesį į tai, kad socialinis mokymasis yra plačiai paplitęs tarp Ryklių įlankos delfinų. Buvo pastebėtas tik vienas patinėlis, kuris naudojo pintis. Maiklas Kruetzenas pastebėjo, kad suaugę skirtingų lyčių delfinai labai skiriasi savo gyvenimo būdu. Suaugę patinėliai suformuoja nedideles dviejų ar trijų individų grupes, kurios persekioja daugintis pasirengusias pateles. Kadangi daug laiko patinėliai sugaišta vaikydamiesi pateles, jie neturi laiko lavinti panašius maitinimosi įpročius. Šiuo metu Ciuricho universitete, Šveicarijoje, dirbantis Maiklas Kruetzenas, atlieka tyrimus Naujojo Pietų Velso universitete, Australijoje.

CNN News

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).