Pirmas puslapis
Vyrų homoseksualumas susijęs su vyresniais broliais
17-07-2006

Gimimo eilė šeimoje gali paskatinti procesą, vykstantį dar prieš gimimą, lemiantį kai kurių vyrų tapimą homoseksualiais. Nauji tyrimai rodo, kad kuo daugiau vyresnių biologinių brolių, tuo didesnė homosekslualumo tikimybė. Psichologas Anthony F. Bogaert iš Brock universiteto Ontarijuje teigia, kad didesnė homoseksualumo tikimybė yra net tada, kai broliai užauga atskirai.

Iki šiol nežinoma, kaip gimimo eilė veikia kūdikius. Tačiau Bogaert mano, jog iš eilės einantys nėštumai, kurių metų išsivysto vyriškos lyties kūdikiai, sukelia motinišką imuninį atsaką. Motinos imuninė sistema gali pradėti atakuoti vaisių antikūniais, kurie keičia su lytimi susijusį smegenų vystymąsi, teigia Kanados mokslininkas.

Bogaert'o ir jo kolegos tyrime 1996 metais dalyvavo 604 vyrai. Tačiau jų tyrime nedalyvavo vyrai, užaugę drauge su nebiologiniais broliais. Todėl klausimas, ar vyresni broliai gali daryti kokią nors psichologinę įtaką, tada liko neatsakytas.

Naujausiame tyrime dalyvavo 944 kanadienčiai, kurie pateikė patikrintą informaciją apie seksualinę orientaciją, amžių, biologinių ir nebiologinių brolių skaičių, ar jie užaugo kartu bei motinos biologinį amžių, dalyvio gimimo metu.

Vyresnių biologinių brolių skaičius korealiavo su tikimybe, jog vyras taps homoseksualiiu nepriklausomai nuo to, kiek laiko broliai vaikystėje praleido kartu. Jokie kiti veiksniai, tarkim, vyresnių seserų skaičius, neturėjo jokio ryšio su vyrų seksualine orientacija.

Tačiau, anot psichlogo Daryl J. Bem iš Cornell universiteto, šio tyrimo rezulatai nesuptampa su ankstesnių tyrimų rezultatais, kuriais nebuvo rasta jokio ryšio tarp vyrų homoseksualumo ir brolių šeimoje skaičiaus, todėl šie tyrimai turi būti tęsiami.

Science News 

References: Bogaert, A.F. In press. Biological versus nonbiological older brothers and men's sexual orientation. Proceedings of the National Academy of Sciences. Available at http://www.pnas.org/cgi/doi/10.1073/pnas.0511152103

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai

< Ankstesnis   Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.