Klasikinės mechanikos istorijos tyrinėtojas

Minint habil. dr. Liubomiro Kulvieco 80-ąsias gimimo metines

Klasikinės mechanikos istorijos ir metodologijos tyrimai Lietuvoje siejami su profesoriaus Liubomiro Kulvieco moksliniais darbais. 2008 m. sausio 16 d. profesoriui Liubomirui Kulviecui būtų sukakę 80 metų. Jis gimė 1928 m. sausio 16 d., mirė 1995 m. sausio 7 d.

Jubiliejaus minėjimas sausio 16 d. įvyko Vilniaus pedagoginiame universitete Fizikos ir technologijos fakultete. Jame dalyvavo mokslo istorikai, buvę kolegos, draugai, šeimos nariai. Apie prof. Liubomiro Kulvieco mokslinį palikimą, reikšmę tarptautiniam mokslui bei mokslo istorijai kalbėjo prof. Libertas Klimka, Vilniaus valstybinio pedagoginio universiteto Studijų skyriaus vedėjas doc. Antanas Kiveris, astronomai Roma Lazauskaitė ir Algimantas Ažusienis, Fizikos fakulteto mokslininkai, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto Tiksliųjų ir technologijos mokslų skyriaus vedėja Aldona Krutinienė ir kiti.

Vilniaus pedagoginio universiteto bibliotekoje buvo surengta jubiliejinė Liubomiro Kulvieco mokslinių darbų paroda.

1974 m. Liubomiras Kulviecas Maskvoje apgynė fizikos mokslų kandidato disertaciją Svorio sąvokos raida klasikinėje mechanikoje XVII–XX a., o 1990 m. – fizikos mokslų daktaro disertaciją Aksiominio laiko sąvokos pagrindimo klasikinėje mechanikoje problema. Pagrindinė Liubomiro Kulvieco mokslinių tyrimų sritis buvo klasikinės mechanikos pagrindai ir mechanikos istorija. Mechanikos istorija sudaro didesnę Liubomiro Kulvieco mokslinių darbų dalį. Jis kūrė tikslią teorinės mechanikos aksiomatizuotos sistemos schemą.

Susidomėjimas Liubomiro Kulvieco mechanikos sąvokų sistemos kūrimu didėjo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. 1990 m. ginant fizikos mokslų daktaro disertaciją Aksiominio laiko pagrindimo klasikinėje mechanikoje problema Maskvos M. Lomonosovo universitete buvo pateikta daug klausimų, gauti puikūs atsiliepimai, vertinimai.

Liubomiras Kulviecas paskelbė per 100 mokslinių straipsnių, analizavo įvairių epochų mokslinius tekstus, parašytus 12 užsienio kalbų.

2001 m. Vilniuje buvo išleista Liubomiro Kulvieco Klasikinė mechanika (vadovėlio fragmentai). Be vadovėlio fragmentų lietuvių kalba knygoje publikuojama Veros Činėnovos ir Irinos Tiulinos įžanga apie Liubomiro Kulvieco mokslinius darbus klasikinės mechanikos istorijos ir metodologijos srityje bei 4 Liubomiro Kulvieco moksliniai straipsniai (anglų, vokiečių, rusų kalbomis).

2003 m. Vilniuje buvo publikuota Liubomiro Kulvieco mokslinė monografija Fragments on History of Physics and Matematics (pirmasis leidimas). Antrasis šios knygos leidimas – (2005 m.) buvo skirtas Tarptautiniams fizikos metams. Knygos globėja – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Ypač daug dėmesio Liubomiro Kulvieco monografijoje leidėjai skyrė Izaokui Niutonui ir Albertui Einšteinui.

Apie Izaoką Niutoną rašė mokslo istorikai, matematikai, logikai. Galima sakyti, kad nėra to aspekto, kuriuo Izaoko Niutono mokslinis palikimas nebūtų tyrinėtas. Tačiau ne taip paprasta iki galo atsekti šio unikalaus mokslo genijaus veiklos pasireiškimus.

Liubomiras Kulviecas straipsnyje Du nepastebėti Izaoko Niutono mokslinės kūrybos aspektai (1993) atkreipia dėmesį į iki šiol nepastebėtus šio mokslininko veiklos aspektus, susijusius su mechanikos istorija. Vienas jų – fundamentalioji kinematikos sąvoka pagreitis ir ją žymintis terminas acceleratio pradėti vartoti ne XIX a. viduryje, kaip iki šiol teigiama mechanikos istorijos veikaluose, bet Izaoko Niutono rankraštyje Gravia in Trochoide Descendentia, o vėliau ir jo genialiame veikale Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai. Antrasis – ta aplinkybė, jog žymusis Antrasis Niutono dėsnis (LEX II) yra teisingas teiginys tik tada, kai terminas vis motrix impressa (veikiančioji varomoji jėga) reiškia ne įprastą jėgą, bet jėgos impulsą.

Fundamentaliosios kinematikos sąvokos pagreičio sisteminimo stadija pradedama nuo Izaoko Niutono, nuo jo originalių cikloidinės spyruoklės judėjimo tyrimų. Išliko tik šių tyrimų rankraščiai. Kaip ir kiti Izaoko Niutono rankraščiai jie nebuvo žinomi mokslinei visuomenei iki pat XIX a. antrosios pusės. 1962 m. rankraštį Gravia in Trochoide Descendentia kartu su kitais nepublikuotais Izaoko Niutono darbais Kembridže (Anglija) išleido Rupertas Holas (Rupert Hall) ir Marija Hol (Maria Hall), o 1968 m. su išsamiais komentarais – D. T. Vaitsaidas (Whiteside).

Šiame moksliniame darbe Izaokas Niutonas pirmasis mechanikos istorijoje pavartojo terminą pagreitis (acceleratio) konkretaus fizikinio dydžio prasme ir pasinaudojo šio fizikinio dydžio matematiniais sąryšiais su kitais mechaniniais bei kinematiniais dydžiais.

Vokiečių kalba knygoje publikuojamas Liubomiro Kulvieco straipsnis Apie laiko sąvokos apibrėžimą Alberto Einšteino reliatyvumo teorijoje. Šiame 100 puslapių straipsnyje Liubomiras Kulviecas analizuoja klausimus, susijusius su Albertu Einšteinu, jo sekėjais ir specialiąja bei bendrąja reliatyvumo teorija, nurodoma 110 pirminių šaltinių. Straipsnio autorius teigia, jog, nepaisant didelių paties A. Einšteino ir kai kurių jo sekėjų pastangų, iki šiol nepavyko sukonstruoti griežtos ir taisyklingos reliatyvistinės laiko sąvokos apibrėžimo, tenkinančio šiuolaikinės apibrėžimų teorijos reikalavimus. Išspręsti šią problemą kliudo antikinę matematiką siekianti fizikinių dydžių aritmetizacijos paradigma, t. y. fizikinių dydžių suliejimas su jų aritmetiniais ar geometriniais vaizdais.

2007 m. kovo 31 d. minėjome įžymaus mokslininko Izaoko Niutono 280-ąsias mirties metines. Tai sukakčiai pažymėti Vilniuje išleista Liubomiro Kulvieco mokslinė monografija Laiko sąvoka klasikinėje mechanikoje. Jai įžangą parašė Ukrainos mokslų akademijos akademikas Aleksejus Bogoliubovas. Knygą sudaro 7 dalys: Greičio sąvokos apibūdinimas, Laiko sąvokos teorijos būtinumas klasikinėje mechanikoje, Tarskio mereologijos elementai, Laiko sąvokos struktūra klasikinėje mechanikoje, Greičio sąvokos rekonstrukcija, Dviejų įvairiarūšių fizikinių dydžių santykis, Momentinio greičio ir pagreičio sąvokų rekonstrukcija. Šio svarbaus leidinio globėja – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Knyga skiriama fizikams, matematikams ir mokslo istorikams, tyrinėjantiems gamtos mokslų metodologines problemas.

Publikuodami profesoriaus Liubomiro Kulvieco mokslinius darbus pasaulinės reikšmės mokslo rezultatus įprasminame kaip savo kultūros vertybes.

Donata Kulviecaitė

Liubomiras Kulviecas Kembridže 1991 m.