Norisi grįžti į Lietuvą, bet…
Socialinių mokslų ir verslo vadybos doktorantė Zita Ambrutytė iš Švedijos grįžusi namo trumpalaikiam moksliniam vizitui savo patirtimi dalijosi Vadybos ir ekonomikos universitete ISM.
Doktorantė skaitė paskaitas ir vedė seminarus apie vadybos ir finansų apskaitą bei kontrolės tiriamojo darbo planavimą, dalijosi patirtimi apie doktorantūros studijas ir dėstymo patirtį užsienio universitete, skaitė vadovų studijų ir mokymų paskaitą Kaštų apskaitos sistema „Activity Based Costing“ ir kt.
Moteris iš Lietuvos išvyko 1999 m. mokslų tęsti Jungtinėje Karalystėje. Dabar ji mokslų daktaro vardo siekia Švedijoje.
„Iš Lietuvos išvykau būdama jau ne studentė, kaip daugelis projekte dalyvaujančių mokslininkų. Po studijų Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje dirbau verslo struktūrose, ne mokslinį darbą. Taip pat ir doktorantūros studijas Švedijoje pradėjau neturėdama jokių sąsajų su lietuviška mokslo sistema, taigi ilgai apie Lietuvos mokslo padėtį žinojau tik tiek, kiek iš smalsumo pasiskaitydavau spaudoje, išgirsdavau Lietuvos mokslininkų užsienyje forume“.
Todėl doktorantė sako, kad jai Protų susigrąžinimo programos parengimo ir įgyvendinimo projektas buvo labai naudingas pažintine prasme: „Dalyvavau daugelyje priimančios organizacijos renginių. Jie buvo labai įvairiapusiai: tiek dėstant, tiek aptariant tiriamuosius darbus, dalyvaujant bakalauro ir magistrų seminaruose bei vadovų programose. Taip pat turėjau galimybę susitikti su universiteto vadovybe ir dėstytojais, teko dalyvauti aptariant universiteto valdymą.“
Zita Ambrutytė pažymėjo, kad Lietuvoje labai trūksta paties mokslo tiriamojo darbo, taip pat realiai jį dirbančių žmonių.
„Dauguma jų universitetuose vis dėlto dirba pedagoginį darbą. Tuomet kyla svarbus klausimas – kaipgi išlaikoma kokybė, jei dėstantieji patys nedirba tiriamosiose srityse? Lankydamasi Lietuvoje pajutau žmonių entuziazmą, man tai labai patiko, tačiau apskritai padėtis vis dėl to nėra tokia viliojanti, teigiama ir perspektyvi“ – apie ekonomikos ir verslo disciplinas pasakoja socialinių mokslų ir verslo vadybos doktorantė Zita Ambrutytė.
Lietuviai, šiuo metu dirbantys, besimokantys ir gyvenantys užsienyje, retai turi vieną atsakymą, kur save mato ateityje. Zita Ambrutytė sako, kad kol kas abi galimybės atrodo vienodai galimos: į Lietuvą norisi grįžti, nes čia yra gimusi, bet Švedijoje kol kas ji jaučiasi saugesnė.
„Lietuvos naudai labai daug kas svyra natūraliai, nes ten mūsų giminės, draugai, o ir vyras nuolat dirba Lietuvoje, bet yra kitas svarbus klausimas – darbas: ką gali daryti Lietuvoje pagal savo kvalifikaciją, kokioje darbinėje aplinkoje ir už kokį atlygį? Mąstydama apie savo šeimą, pagalvoju ir apie gyvenimo kokybę. Kol kas Lietuvos švietimas, socialinė apsauga ir galiausiai sąlygos sveikai gyventi nėra labai viliojančios“, – svarsto Z. Ambrutytė.
Projekto vadovas dr. Tomas Žalandauskas tikisi, jog išplėtus konkursinį tyrimų finansavimą (tai planuojama padaryti panaudojant ir 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšas) Lietuva sulauks daugiau sugrįžtančių mokslininkų.
Anot jo, Protų susigrąžinimo programos parengimo ir įgyvendinimo projektu pradėti stiprinti ryšiai tarp išvykusių ir Lietuvoje dirbančių mokslininkų, nes pritraukiama geriausia užsienio šalių patirtis, sukuriamos sąlygos bendradarbiavimui daro įtaką Lietuvos tyrimų institucijų lygio augimui.
Z. Ambrutytė išvykdama atgal į Švedijos Linčiopingo universitetą, kuriame ne tik mokosi, bet ir dirba, Lietuvoje palieka pradėtų darbų, kuriuos galbūt pabaigti padėtų dar vieną galimybę grįžti ir dirbti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose suteikiantis projektas. „Kartu su universitetu pradėjome kalbėti apie tiriamuosius darbus ir bendrų straipsnių rengimą, bet ne viskam užteko laiko. Išvažiuoju su labai gerais įspūdžiais – tai buvo labai šiltas priėmimas ir geras dalijimosi patirtimi vizitas.“
Pasak dr. T. Žalandausko, trumpalaikių mokslininkų vizitų finansavimas pasibaigus projektui bus plėtojamas: numatoma, kad nuo 2008 m. įgyvendindama Tyrėjų karjeros programą išvykusių mokslininkų bei Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijų bendradarbiavimu rūpinsis restruktūrizuota Lietuvos mokslo taryba. „Šiuo metu yra rengiamas projektas, atitinkantis 2007–2013 m. laikotarpio ES Struktūrinių fondų paramos reikalavimus. Pirmieji konkursai grįžtančių mokslininkų vizitų finansavimui turėtų būti pradėti organizuoti jau 2008 m. rudenį“, – teigia T. Žalandauskas.
Nuo 2006 m. gruodžio mėn. Užsienio lietuvių rėmimo centro projekto iniciatyva į Lietuvos studijų ir mokslo institucijas trumpalaikiams moksliniams vizitams jau atvyko 65 mokslininkai, nuolat mokslinį darbą dirbantys ir gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitur.
Mokslininkų vizitai rengiami įgyvendinant projektą Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas, kuriuo siekiama sukurti užsienio mokslo centruose studijuojančių ir dirbančių Lietuvos piliečių skatinimo grįžti į Lietuvą programą.
Projektas Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas finansuojamas pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių plėtra 2.5 priemonę žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.
Daugiau informacijos apie projektą, atvykstančių užsienyje dirbančių mokslininkų vizitus bei tyrėjų rengiamas atviras paskaitas ar seminarus visi besidomintieji gali rasti interneto svetainėje www.sugrizimai.lt.
Užsienio lietuvių rėmimo centro informacija
